VIVAT, MAESTRO!
KVMT garbės dirigento Stanislavo Domarko 85-metų sukakčiai
XIX tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio dalis
Šiame retrospektyviniame koncerte, skirtame pagerbti ilgametį Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų vadovą ir vyriausiąjį dirigentą, pirmąjį Klaipėdos VMT garbės dirigentą, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėją, tarptautinių festivalių sumanytoją ir meno vadovą Stanislavą Domarką jo 85-ojo jubiliejaus proga, atsigręžiama į tai, kas Maestro širdžiai mieliausia – į lietuvišką muziką bei vienietiškos operetės ir valsų karaliumi vadinamo Johanno Strausso jaunesniojo kūrybą.
Jau beveik šešis dešimtmečius besitęsianti Maestro Stanislavo Domarko kūrybinė veikla – ištisa epocha Lietuvos muzikinio teatro istorijoje, o jo nuopelnai puoselėjant Lietuvos nacionalinę kūrybą ir populiarinant operetės bei miuziklo žanrus Lietuvos muzikiniuose teatruose dideli ir neginčytini. 1967 m. grįžęs į Lietuvą po studijų Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) konservatorijoje, legendinio Iljos Musino dirigavimo klasėje, ir nuo tol beveik be pertraukų dirbdamas Kauno (1967–1989) bei Klaipėdos (nuo 1993 m.) muzikiniuose teatruose vyriausiuoju dirigentu, vadovu, meno vadovu, dirigentu ir galiausiai garbės dirigentu (nuo 2019 m.), S. Domarkas į sceną atvedė arba naujam gyvenimui prikėlė ne vieną lietuvių kompozitorių operą ar pasaulinės klasikos šedevrą. Sykiu Maestro kūrybinį kelią nuolat žymėjo ir lengvesnių žanrų veikalų – operečių, miuziklų, muzikinių komedijų, tarp jų ir užgimstančios lietuviškos muzikinės komedijos – pastatymai. Vienas pirmųjų tokių spektaklių – 1969 m. Kaune su režisiere Vlada Mikštaitė pastatyta Benjamino Gorbulskio operetė „Don Žuanas, arba meilės geometrija“, Vėliau jis glaudžiai bendradarbiavo su kompozitoriumi Algimantu Bražinsku ir rašytoju Antanu Drilinga, kuriant teatro užsakytą naują lietuvišką miuziklą „Pagramančio šnekučiai“ pagal Petro Cvirkos romaną „Meisteris ir jo sūnūs“. S. Domarkas pats ėmėsi naujo kūrinio partitūros instrumentuotės.
1975 m. parašytas ir kitais metais Kauno VMT pastatytas dviejų dalių miuziklas tapo vienu pirmųjų ir iki šiol statomų lietuviškų miuziklų po 1973 m. kino ekranuose pasirodžiusios Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ ekranizacijos „Velnio nuotaka“ su Viačeslavo Ganelino muzika, 1974 m. Panevėžio dramos teatre pastatyto Kazio Sajos ir Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“ ir tais pat metais G. Kuprevičiaus sukurto legendinio miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ (1974 m. premjera Valmieros dramos teatre, Latvija; 1976 m. pastatytas Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje). Taigi, „Pagramančio šnekučius“ galima laikyti ketvirtuoju lietuvišku miuziklu, kurio atsiradimą įkvėpė ankstesnių bandymų sėkmė. Jis tapo tikru hitu Kauno teatre, o 1999-ųjų naujametį vakarą naujo miuziklo pastatymo „Šnekučiai“ premjera pradžiugino ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre susirinkusią publiką.
Pirmoje koncerto dalyje skambės ištraukos iš šio miuziklo, atliekamos S. Domarko diriguojamo KVMT simfoninio orkestro ir šiandien teatre dainuojančių solistų. Meisterio Deveikos ariją atliks Mindaugas Rojus, meisterienės Deveikienės – Ernesta Stankutė, jų sūnaus Andriaus kupletus atliks Tadas Jakas, dvi Marcelės arijas dainuos Beata Ignatavičiūtė. Ansambliuose prie jų prisijungs Emilia Janina Kozłowska (sopranas), Rosana Štemanetian (sopranas), Oksana Auškalnytė (mecosopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Farshadas Abbasabadi (baritonas) ir Vilius Trakys (bosas).
Beveik visa antroji koncerto dalis skirta Johanno Strausso jaunesniojo (1825–1899) populiariausiems kūriniams. Ją pradės ištraukos iš operetės „Čigonų baronas“. Ši operetė S. Domarko buvo pastatyta 1976 m. Kauno VMT, bendradarbiaujant su vokiečių menininkais iš Nordhauzeno teatro, ir, deja, nesulaukė nė vieno pastatymo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Tiesa, ja 1971 m. ir 1981 m. Klaipėdos liaudies operoje ją statė dirigentas Kazys Kšanas, režisavo Vytautas Paukštė, o ypač įsimintinais ir anšlaginiais tapo spektakliai, kai dainuoti Barinkajaus partijos Klaipėdoje 1972 m. buvo pakviestas iš stažuotės Milano teatre „La Scala“ grįžęs Virgilijus Noreika… Šįkart Klaipėdoje Barinkajaus kupletus atliks Vladimiro Prudnikovo auklėtinis, KVMT solistas Giedrius Gečys. Jo mylimosios Safi ariją atliks ir meilės duete „Kas tuokė mus?“ iš operetės II veiksmo prisijungs solistė Rasa Ulteravičiūtė. Jiems pritars vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio diriguojami KVMT choras ir simfoninis orkestras. Pastarasis programą dar paįvairins J. Strausso „Kaizerio valsu“, sukurtu Austrijos-Vengrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I 1889 metų vizito Berlyne proga kaip pastarojo pasveikinimas Vokietijos imperatoriui Vilhelmui II.
Programą pratęs T. Ambrozaičio diriguojamos ištraukos iš operetės „Šikšnosparnis“. Jo libretą į lietuvių kalbą išvertė tas pats Antanas Drilinga, kurio eiles koncerto metu išgirsime skaitant buvusią teatro solistę ir koncerto vedėją Dalią Kužmarskytę. Kaune šią operetę pastatęs dar 1973 m. su režisiere Aldona Ragauskaite, Klaipėdoje S. Domarkas prie jos grįžo tik 2006 metais, tęsdamas sėkmingą bendradarbiavimą su tuometiniu KVMT režisieriumi Ramūnu Kaubriu, režisavusiu ir A. Bražinsko miuziklo „Šnekučiai“ pastatymą Klaipėdoje 1999 metais. Skambės du „Šikšnosparnio“ ansambliai: Rozalindos (Judita Butkytė), Adelės (Rasa Ulteravičiūtė) ir Aizenštaino (Giedrius Gečys) tercetas „Aštuonios ilgos dienos“ iš I veiksmo ir finalinis choras „Du-i-du“.
Koncerto klausytojai taip pat išgirs KVMT simfoninio orkestro atliekamą bene žinomiausią J. Strausso valsą „Žydrasis Dunojus“, iki šiol laikomą neoficialiu Austrijos himnu, taip pat KVMT solistų Beatos Ignatavičiūtės ir Mindaugo Rojaus atliekamą grafo bei grafienės Cėdlau duetą iš operetės „Vienos kraujas“ (Klaipėdoje pastatytos 2008 m., rež. Ramūnas Kaubrys).
Ant dirigento pakylos sugrįžęs Maestro savo jubiliejinį koncertą užbaigs diriguodamas kibirkščiuojantį „Radeckio maršą“, kurį 1848 m. sukūrė Johannas Straussas vyresnysis, švenčiant Austrijos-Vengrijos imperijos pergalę prieš italų kariuomenę Pirmajame Italijos Nepriklausomybės kare.
PROGRAMA
Algimantas BRAŽINSKAS (1937–2020)
Ištraukos iš miuziklo „Pagramančio šnekučiai“ (Antano Drilingos libretas, 1975):
Prologas
Atlikėjai: KVMT choras, simfoninis orkestras, diriguoja Stanislavas Domarkas;
Marcelės arija „Mylėjau bernužėlį“
Solistė Beata Ignatavičiūtė (sopranas);
„Tai bent vaistas“
Solistai: Emilia Janina Kozłowska (sopranas), Rosana Štemanetian (sopranas), Oksana Auškalnytė (mecosopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Mindaugas Rojus (baritonas);
Deveikienės daina „Tūkstančiai darbelių“
Solistė Ernesta Stankutė (mecosopranas);
„Ar anksčiau, ar vėliau“
Solistai: Tadas Jakas (tenoras), Farshad Abbasabadi (baritonas), Mindaugas Rojus (baritonas), Vilius Trakys (bosas);
Marcelės arija „Ko gi šitie sveteliai“
Solistė Beata Ignatavičiūtė(sopranas);
Andriaus kupletai „Aš plėšikas“
Solistas Tadas Jakas (tenoras);
Deveikos arija „Nuo seno žemėj šioj“
Solistas Mindaugas Rojus (baritonas);
Johann STRAUSS II (1825–1899)
„Kaizerio valsas“, op. 437 (1889)
Atlikėjai: KVMT simfoninis orkestras, diriguoja Tomas Ambrozaitis
Ištraukos iš operetės „Čigonų baronas“ (Ignazo Schnitzerio libretas, 1855), atliekamos lietuvių kalba:
Barinkajaus kupletai iš I v.
Atlikėjai: solistas Giedrius Gečys (tenoras), KVMT choras;
Safi arija iš I v.
Solistė Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė (sopranas);
Safi ir Barinkajaus duetas „Kas tuokė mus“ iš II v.
Atlikėjai: solistai Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė (sopranas), Giedrius Gečys (tenoras); KVMT choras.
Ištraukos iš operetės „Šikšnosparnis“ (libreto autoriai Karlas Haffneris ir Richardas Genée, 1874), atliekamos lietuvių kalba (libretą iš rusų k. vertė Antanas Drilinga):
Tercetas „Aštuonios ilgos dienos“ iš I v.
Solistai: Judita Butkytė (sopranas), Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė (sopranas), Giedrius Gečys (tenoras);
Ansamblis „Du-i-du“ iš II v. finalo
Atlikėjai: solistai Judita Butkytė (sopranas), Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė (sopranas), Rosana Štemanetian (sopranas), Ernesta Stankutė (mecosopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Valdas Kazlauskas (bosas), Vilius Trakys (bosas); KVMT choras, simfoninis orkestras, diriguoja Tomas Ambrozaitis
Valsas „Žydrasis Dunojus“, op. 314 (1866)
Atlikėjai: KVMT simfoninis orkestras, diriguoja Tomas Ambrozaitis
Ištraukos iš operetės „Vienos kraujas“ (Victoro Léono ir Leo Steino libretas, 1899), atliekamos lietuvių kalba (dialogus į lietuvių kalbą vertė Antanas Gailius, eiliuotus tekstus Eduardas Astramskas):
Grafo ir Grafienės Cėdlau duetas „Atleist vien šito negalėčiau“ iš II v.
Atlikėjai: Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Mindaugas Rojus (baritonas); KVMT simfoninis orkestras, diriguoja Tomas Ambrozaitis
Johann STRAUSS I (1804–1849)
„Radeckio maršas“, op. 228 (1848)
Atlikėjai: KVMT simfoninis orkestras, diriguoja Stanislavas Domarkas
Koncerto vedėjai: Dalia Kužmarskytė, Kęstutis Nevulis