Douglas Lee
Anglų choreografas Douglasas Lee (g. 1977 m. Londone) apibūdinamas kaip itin preciziškas minimalistinio braižo šiuolaikinio baleto kūrėjas, įkvėpimo savo spektakliams ieškantis tamsiuose tiek kolektyvinės, tiek individualios pasąmonės, atminties užkaboriuose, sapnuose, mitologijoje, pasakose. Jo nepaprastai išieškotos estetikos ir abstrakčios poetikos spektakliuose, kuriems jis pats neretai kuria kostiumus ir scenografiją, scena dažnai virsta vieta, kur nusitrina ribos tarp tikrovės ir vaizduotės, o šokėjų kūnai juda tiksliai, greitai ir atletiškai ties fizinių galimybių riba arba sustingsta įspūdinguose „gyvuosiuose paveiksluose“.
D. Lee pradėjo mokytis klasikinio baleto Londono scenos menų mokykloje „Arts Educational School London“, vėliau gavo stipendiją studijoms Karališkojo baleto mokykloje, kurią baigė 1996 m. ir pelnė Alicia’os Markovos premiją. Po studijų Londone tapo Štutgarto baleto trupės nariu, nuo 2002 m. – vedančiuoju solistu. Štutgarto teatre šoko pagrindinio solisto vaidmenis daugelio žymių choreografų pastatymuose, tarp jų – Johno Cranko, Jiřio Kyliano, Johno Neumeierio, Hanso Van Maneno, Gleno Tetley’aus, George’o Balanchine’o, Williamo Forstyhe’o šokio spektakliuose.
Jo choreografinis debiutas įvyko 1999 m. vasarį Štutgarte, čia nuo 1961 m. veikiančios Noverre’o draugijos organizuojamoje „Jaunųjų choreografų“ programoje, suteikiančioje galimybę atranką praėjusiems pradedantiesiems choreografams nemokamai repetuoti su Štutgarto baleto trupės šokėjais ir pristatyti savo darbus su neatlygintinai profesionalių dizainerių sukurtais kostiumais ir apšvietimu. Po šio debiuto choreografas gavo užsakymą sukurti spektaklį Štutgarto baleto trupei. Vėliau dusyk lankėsi Niujorko choreografijos institute, kur turėjo galimybę dirbti su Niujorko miesto baleto trupės šokėjais.
Savo kūrybinės veiklos pradžioje choreografas beveik kasmet Štutgarto baleto trupei sukurdavo po naują šokio spektaklį – nuo pirmųjų „Aubade“ (2003) ir „Lachrymal“ (2004), vėliau pastatytų „Viewing Room“ (2006), „Dummy Run“ (2007), „Leviathan“ (2008) iki dešimtojo „Miniatures“ (2011) pagal olandų kompozitoriaus Simeono ten Holto muziką. Sėkmingi pastatymai Štutgarte atvėrė kelius tarptautinei laisvo menininko karjerai.
Vienas iš Štutgarte sukurtų šokio spektaklių „Fanfare LX“ (2009) 2010 m. buvo perstatytas Berlyno valstybinio baleto trupės ir įsitvirtino jos repertuare. Tarp kitoms baleto trupėms pastatytų spektaklių minėtini Norvegijos nacionaliniam baletui sukurti „Fractured Wake“ (2005) ir „5 for Silver“ (2011), Flandrijos Karališkajam baletui sukurtas „Rubicon Play“ (2006) ir Niujorko miesto baletui pagal Steve’o Reicho muziką sukurtas „Lifecasting“ (2009), kurį žurnalas „Time Out“ pripažino vienu ryškiausių metų šokio spektaklių, o Štutgarto baletas vėliau jį įtraukė į savo repertuarą. Su šia baleto trupe choreografui vėl teko bendradarbiauti statant šokio spektaklius „Aria“ (2012), „Arcadia“ (2016) ir „Naiad“ (2020). Jis taip pat statė spektaklius Tulsos, Atlantos, Niujorko (JAV), Augsburgo, Mainco, Niurnbergo, Dortmundo (Vokietija), Miulūzo „Ballet du Rhin“ (Prancūzija), Sankt Peterburgo valstybinio akademinio L. Jakobsono baleto teatro ir Permės operos ir baleto teatro (Rusija), Kroatijos nacionalinio teatro Rijekoje, Graikijos ir Čekijos nacionalinių teatrų baleto trupėms.
Permės operos ir baleto teatre (Rusija) 2015 m. sukurtas šokio spektaklis „Snow Was Falling“ pagal Bernardo Herrmanno muziką pelnė choreografui „Auksinės kaukės“ apdovanojimą už geriausią choreografiją (2016). Palankaus kritikų bei publikos įvertinimo sulaukė ir Nyderlandų šokio teatrui II sukurtas „Legion“ (2012), trys nauji spektakliai Ciuricho baletui (Šveicarija), tarp jų – choreografija pagal trupės užsakymu parašytą amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono muziką spektakliui „Lady with a fan“ (2017) ir Monrealio trupei „Les Grands Ballet Canadiens“ (Kanada) sukurtas „Earthlings“ (2019). Tarp naujausių choreografo kūrinių – Niurnbergo baleto trupei pastatytas Igorio Stravinskio baletas „Petruška“ (2019), Čekijos nacionalinio teatro baleto trupei sukurtas „Puppet“ (2021) pagal mušamųjų ansamblio „Third Coast Percussion“ (Čikaga, JAV) atliekamą Berlyne gyvenančio australų kompozitoriaus Nicolaso Sávva ir ansamblio lyderio Davido Skidmore’o muziką, Dortmundo teatro baleto trupei sukurtas „Maquette“ (2022) pagal N. Sávva muziką ir Nordhauzeno teatro baleto trupei sukurtas „Playdead“ (2022) pagal S. ten Holto muziką.