Gintaras Varnas
Teatro režisierius, pedagogas Gintaras Varnas (g. 1961 m. Vilniuje) yra pirmosios Lietuvoje išugdytos režisierių kartos atstovas, pirmuosius savo darbus sukūręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Dar iki studijų įgijęs patirties teatre, dirbdamas scenos darbininku, režisieriaus padėjėju Lietuvos rusų dramos teatre (dabar – Vilniaus senasis teatras, 1979–1982), mėgėjų teatro studijos režisieriumi (1984–1986), režisieriaus Jono Vaitkaus asistentu Kauno valstybiniame (dabar – Nacionaliniame Kauno) dramos teatre (1987–1988), jis pasirinko teatro režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas kurso vadovus Joną Vaitkų ir Rimą Tuminą (1988–1993), vėliau ten pat baigė magistrantūrą ir meno aspirantūrą (1997). Studijų metais įkūrė teatrą „Šėpa“, iki 1992 m. jam vadovavo. „Šėpos“ teatro spektakliai tapo to meto ryškiausiu politiniu ir kultūriniu proveržiu, anuometinės Lietuvos realybės dokumentine analize. Šiuose darbuose keliamam iššūkiui politinei, socialinei tikrovei bei pasitelktoms teatro priemonėms režisierius liko ištikimas iki šių dienų. Iš jų svarbiausia – lėlių teatro elementai.
Nuo 1989 m. buvęs laisvai samdomu režisieriumi, 2004–2007 m. G. Varnas dirbo Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovu. Nuo 2005 m. dėsto Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje (nuo 2017 m. – profesorius), 2007 m. kartu su pirmuoju savo išugdytų aktorių kursu įkūrė teatrą „Utopia“. 2012 m. G. Varnas pradėjo vadovauti režisierių kursui.
Svarbiausiuose Lietuvos, Latvijos, Slovakijos teatruose G. Varnas sukūrė apie pusšimtį dramos ir operos spektaklių, kuriuose ypač daug dėmesio skyrė dramaturgijai nuo antikos iki šių laikų. Jo pastangomis į lietuvių kalbą išvestas ne vienas pasaulinės klasikos kūrinys, o nuo 2015 m. jo iniciatyva pradėtas kaupti „Dramų stalčius“ – verstinės dramaturgijos archyvas internete.
Visoje G. Varno kūryboje – tiek dramos, tiek operos teatro scenose – pastebimas poetiškumas, dekoratyvus rafinuotumas, ypatingas dėmesys ir jautrumas muzikai. Režisūrinio ritmo pojūtis ypač ryškus jo operų pastatymuose: Latvijos nacionalinėje operoje režisuotose operose Richardo Strausso „Salomė“ (1999), Giuseppe Verdi „Don Karlas“ (2000) ir „Kaukių balius“ (2002), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre režisuotoje Piotro Čaikovskio „Pikų damoje“ (2001), Giuseppe Verdi „Rigolete“ (2003) ir Onutės Narbutaitės „Kornete“ (2014), Slovakijos nacionaliniame teatre režisuotame Charles’io Gounod „Fauste“ (2010), taip pat nepriklausomų trupių iniciatyva sukurtose ir ypač plataus atgarsio sulaukusiose baroko repertuaro sceninėse interpretacijose – Claudio Monteverdi madrigalinėse operose „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ bei „Nedėkingųjų šokis“ (VšĮ „Banchetto musicale“, 2008) ir Antonio Vivaldi oratorijoje „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus“ (VšĮ Baroko operos teatras, 2015). Po ilgokos pertraukos režisierius šiemet vėl ėmėsi darbo operos teatre ir pirmą kartą bendradarbiauja su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, kurdamas režisūrinę koncepciją naujam Broniaus Kutavičiaus operos „Lokys“ pastatymui.
Už savo įvairiažanrę kūrybą G. Varnas yra ne kartą pelnęs reikšmingiausius Lietuvos teatro apdovanojimus – tris „Kristoforo“ (2000, 2001, 2002), penkias „Fortūnos“ (1998, 1999, 2005, 2006, 2018) statulėles, keturis Auksinius scenos kryžius (2003, 2004, 2008, 2014), taip pat Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2005).
