Martynas Rimeikis
Martynas Rimeikis (g. 1980 Vilniuje) – vienas iškiliausių jaunosios Lietuvos choreografų kartos atstovų. 1999 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių ir tais pačiais metais tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės artistu. Per du dešimtmečius trukusią baleto šokėjo karjerą sukūrė daugiau kaip dešimt pagrindinių vaidmenų teatro repertuariniuose spektakliuose bendradarbiaudamas su žymiais Lietuvos ir užsienio choreografais, tarp jų su Krzysztofu Pastoru, Aleksejumi Ratmanskiu, Borisu Eifmanu, Manueliu Legris ir kt. 2014 m. pelnė Konstantino Stašio metų solisto premiją už Žygimanto Augusto vaidmenį Anželikos Cholinos balete „Barbora Radvilaitė“ (LNOBT, 2011). Tuo pat metu kūrė vaidmenis choreografinių projektų teatro „Vilniaus baletas“ (vadovas – choreografas Jurijus Smoriginas) ir Anželikos Cholinos šokio teatro spektakliuose. Sukūrė Chosė vaidmenį Jurijaus Smorigino vienaveiksmiame balete „Karmen siuita“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2006), kurio premjera įvyko IX Tarptautiniame operos ir simfoninės muzikos festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Karelijos Respublikos muzikiniame teatre bei Savonlinos festivalyje atliko Romeo vaidmenį Kirillo Simonovo balete „Romeo ir Džuljeta“ (2009), taip pat su koncertine programa gastroliavo JAV bei Australijoje kaip primabalerinos Eglės Špokaitės sceninis partneris.
2012 m. LNOBT baleto meno vadovo, žymaus lenkų choreografo K. Pastoro inicijuotas choreografinių dirbtuvių projektas „Kūrybinis impulsas“ paskatino M. Rimeikį išbandyti savo jėgas kūrėjo amplua. Šiam kasmetiniam projektui M. Rimeikis sukūrė savo pirmąsias choreografines kompozicijas „Belaukiant Godo“ (2012), „Kelionė“ (2013), „Adagio styginiams“ (2014), „Vienas“ (2016). 2014 m. choreografo vardą pirmą kartą įsidėmėjo ir tarptautinė šokio publika, kai „Belaukiant Godo“ buvo pristatyta Diuseldorfe rengiamoje kasmetinėje šokio mugėje „Internazionale Tanzmesse NRW“. Šiuolaikinio šokio miniatiūros, sukurtos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviams taip pat išgarsino jaunąjį choreografą tarptautiniuose šokio konkursuose, padėjo pelnyti atlikėjams apdovanojimų. Savo jėgas jis išbandė ir dramos teatre bei kino aikštelėje, kurdamas choreografiją spektakliui „Tamarikso žydėjimas“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, rež. Ramutis Rimeikis, 2006) bei kino filmui „Nematoma“ (rež. Ignas Jonynas, 2017).
2015 m. choreografas debiutavo LNOBT pirmuoju vienaveiksmiu baleto spektakliu „Visur, kur mes nebuvom“, rodytu baleto triptike „Bolero+“ kartu su Itziko Galilio ir K. Pastoro baletais ir išsyk pelniusiu M. Rimeikiui pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią choreografiją. 2017 m. toje pat scenoje pasirodė pilno metro baletas „Procesas“ pagal to paties pavadinimo Franzo Kafkos romaną, pelnęs choreografui antrąjį „Auksinį scenos kryžių“, sulaukęs ne tik kritikų bei publikos liaupsių, bet ir tarptautinės sklaidos „Mezzo“ televizijos kanale. Tokio pat plataus rezonanso ir transliacijų „Mezzo“ kanale sulaukė ir pirmasis choreografo darbas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – 2019 m. čia pastatytas dviejų dalių šokio spektaklis pagal Eduardo Balsio neoklasikinį baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1960). Už „Eglę žalčių karalienę“ ir vienaveiksmį šokio spektaklį „Dienos, minutės“ pagal Marijos Paškevičiūtės specialiai sukurtą elektroninę muziką (LNOBT Baletų triptiko dalis, 2019) choreografas pelnė trečiąjį „Auksinį scenos kryžių“. Prie nacionalinės kūrybos choreografas sugrįžo ir naujausiame savo darbe, režisuodamas ir kurdamas choreografiją Felikso Bajoro operai-baletui „Dievo avinėlis“ (1982), kuris po keturių dešimtmečių sulaukė savo premjeros LNOBT scenoje 2022 m. lapkritį.
Tarp naujausių choreografo darbų – „Blind Words“ pagal Steve‘o Reicho, Lawrence‘o Englisho ir Meredith Monk kūrinius („Akli žodžiai“, Poznanės S. Moniuškos didžiojo teatro triptiko BER dalis kartu su Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliais, 2020) ir vienaveiksmis baletas „Šventasis pavasaris“ pagal Igorio Stravinskio muziką (LNOBT Baletų diptiko dalis kartu su K. Pastoro vienaveiksmiu baletu, 2021).