Renata Valčik
Renata Valčik (g. 1973 m. Vilniuje) – viena ryškiausių ir aktyviausiai dirbančių Lietuvos scenografių, plataus spektro menininkė, neretai prisidedanti ir prie vizualinių, ir prie režisūrinių ar idėjinių ieškojimų bei sprendimų ne vien teatre, bet ir kine bei parodinėse erdvėse.
Dailės pagrindus įgijusi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, pasirinko visus vizualiuosius menus siejančias scenografijos studijas Vilniaus dailės akademijoje, kurioje įgijo scenografijos bakalauro (1996) ir magistro (1998) diplomus. Studijų metais stažavo Zalcburgo vasaros menų akademijoje Austrijoje (Nanos Hoover videomeno/performansų klasėje, 1995) ir Diuseldorfo menų akademijoje Vokietijoje (Nanos Hoover videomeno klasėje, 1995–1996). 2002 m. baigė magistrantūrą Prahos scenos menų akademijos Teatro fakultete (DAMU, 2002). Nuo 2004 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, 2007–2012 m. LDS scenografų sekcijos pirmininkė. Nuo 2011 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Į profesionaliąją scenografiją menininkė įžengė dar studijuojama VDA. Nuo 1996 m. kuria scenografiją, kostiumus bei šviesų dizainą teatrui ir kinui Lietuvoje ir užsienyje – jos kūrybinėje biografijoje šiuo metu darbai maždaug 70 dramos, lėlių ir objektų, šokio, muzikinio teatro spektaklių ir 8 filmams. Pastaruoju metu dailininkė savo novatoriškas scenografijos idėjas mėgina pritaikyti ne vien teatro erdvėse, bet ir kurdama objektus parodoms. 2019 m. buvo didelio visuomenės dėmesio sulaukusios MO muziejaus parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ architektė-scenografė. 2023 m. su japonų garso menininku Tomoo Nagai galerijoje „Arka“ pristatė įvietinto garsovaizdžio instaliaciją-parodą „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“.
2002–2014 m. R. Valčik buvo nuolatinė Valentino Masalskio kūrybos bendražygė, iki šiol bendradarbiauja su šiuo aktoriumi ir režisieriumi kuriant daugelį ryškių spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, jo mokinių įsteigtose trupėse P.S. ir Klaipėdos jaunimo teatre. 2013 m. dailininkė pelnė Dalios Tamulevičiūtės premiją už scenografiją V. Masalskio režisuotam spektakliui „Paukštyno bendrabutis“ (Klaipėdos jaunimo teatras).
Nuo 2014 m. menininkė dažnai bendradarbiauja su jaunomis režisierėmis Olga Lapina bei Gintare Radvilavičiūte, eksperimentuodama ir atrasdama naujų scenografijos formų, už kurias kaip kūrybinės grupės narė buvo įvertinta trimis „Auksiniais scenos kryžiais“: už spektaklį „Smėlio žmogus“, rež. G. Radvilavičiūtė, 2015 (Vilniaus teatras „Lėlė“); už spektaklį-žaidimą „Kodas: HAMLET“, rež. Olga Lapina, 2017 (Lietuvos rusų dramos teatras); už instaliacijų spektaklį „Apie baimes“, rež. Olga Lapina, 2018 (Valstybinis jaunimo teatras).
Muzikiniame teatre dailininkė debiutavo 2002 m., baigdama studijas Prahos scenos menų akademijoje: sukūrė scenografiją B. Smetanos operos „Dvi našlės“ pastatymui Moravijos-Silezijos nacionaliniame Antoníno Dvořáko teatre Ostravoje. 2012 m. prasidėjo R. Valčik bendradarbiavimas su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, kur ji su režisiere Rūta Bunikyte sukūrė „megztą pasaką“ vaikams „Verpalų pasakos“ pagal Kristijono Lučinsko aranžuotas klasikines lopšines. Vėliau ji dar ne kartą bendradarbiavo su šia režisiere, kurdama scenografiją ir kostiumus KVMT pastatymams: miuziklams „Boni ir Klaidas“ (2016) bei „Čikaga“ (2017, už scenografiją 2018 m. pelnytas „Auksinis scenos kryžius“), J. Offenbacho operetei „Orfėjas pragare“ (2020).
