Įkvėpimo „Legendai“ choreografas Gajus Žmavcas sėmėsi iš legendų apie Herkų Mantą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošiasi pirmai šokio spektaklio premjerai naujuose rūmuose, kuria taps slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtas dviejų veiksmų baletas „Legenda“. Premjeriniai baleto spektakliai vyks lapkričio 29, 30 d. 18.30 val. ir gruodžio 1 d. 15.00 val. Baletas „Legenda“ taps antrąja KVMT 38-ojo sezono premjera.
Įkvėpimo „Legendai“ G. Žmavcas sėmėsi iš išlikusių legendų ir istorinių liudijimų apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų. Tačiau užuot savita šokio kalba perpasakojęs Herkaus Manto istoriją, choreografas renkasi nenaratyvinio baleto formą ir kuria emocinį fiktyvaus pasaulio peizažą pasitelkdamas universalius simbolius bei minimalistinį scenovaizdį. Istorinis naratyvas čia išgryninamas iki abstrakčia simbolika grįstos, stilizuotos fizinės išraiškos, o režisūroje dėmesys telkiamas į šviesos, vilties ir meilės susidūrimą su tamsa, neviltimi ir praradimu.
Slovėnų menininko G. Žmavco atėjimas į teatrą įkūnija KVMT tarptautiškumo ir atvirumo kryptis bei sustiprėjusį baleto trupės vaidmenį teatre. G. Žmavco pažintis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe įvyko 2021 m. pavasarį, kai Klaipėdos elinge choreografas perstatė du Edwardo Clugo vienaveiksmius baletus „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, įtrauktus į I tarptautinio Klaipėdos festivalio programą. 2022 m. KVMT scenoje įvyko pirmojo G. Žmavco darbo, sukurto specialiai šio teatro baleto trupei, premjera – šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ trečioji dalis pagal Alessandro Scarlatti muziką, už kurį choreografas buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Šiemet G. Žmavcas Klaipėdos festivalyje kartu su choreografu Douglasu Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija) pristatė šokio spektaklio „Reverb’as“ pasaulinę premjerą. nuo 2023 metų rudens jis eina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovo pareigas.
Belaukiant baleto „Legenda“ premjeros choreografas pasakoja apie šio spektaklio inspiracijas ir kūrybinį procesą.
– Kaip kilo idėja sukurti baletą „Legenda“?
– Postūmį šiam spektakliui suteikė pokalbis su buvusia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene. Tai ji pasiūlė atspirtes tašku naujam baletui rinktis legendinio Herkaus Manto istoriją. Turiu pripažinti, iki tol nebuvau nė girdėjęs apie Herkų Mantą. O pradėjęs gilintis į šio karžygio istoriją supratau, kad joje glūdi universali tema apie laisvę ir apie tai, ką esame pasiruošę dėl jos paaukoti.
Gyvename neramiais laikais ir, manau, daugelis iš mūsų pradedame suvokti, jog laisvė nėra savaime suprantamas dalykas. Galimybė laisvai gyventi ir kurti yra didelė dovana, kuria ne visi pasaulyje gali džiaugtis. Šis suvokimas tapo pagrindine spektaklio varomąja jėga.
– Kuo „Legenda“ skirsis nuo jūsų ankstesnių kūrinių? Gal šįkart pritaikėte naujų šokio elementų ar technikų?
– Šio spektaklio esmė – grynoji baleto estetika. Tai mano asmeninis debiutas su tokio stiliaus kūriniu. Nors šiuo metu save sieju daugiau su šiuolaikine choreografija, „Legendoje“ gausu klasikos elementų. Galbūt tai susiję su mano kaip klasikinio baleto artisto pradžia ir patirtimis? Kompozitoriaus Antano Jasenkos muzika tiesiog prašyte prašėsi tam tikros formos, ir man labai džiugu, kad pasirinkome būtent šią kryptį. Tai man suteikia galimybę išsilaisvinti per iššūkį imtis mažiau išbandytos, tačiau tuo patu metu labai gerai pažįstamos šokio kalbos.
Publika mėgsta klasikines formas. KVMT repertuare gausu šiuolaikinio šokio spektaklių, o „Legenda“ bus puiki proga į repertuarą įnešti naujų spalvų – pristatyti neoklasikinį baletą su sudėtingomis šokio technikomis. Tai sykiu bus ir iššūkis šokėjams.
– Gal galite daugiau papasakoti apie „Legendos“ pagrindinę temą?
– „Legenda“ nėra biografinis pasakojimas. Tai nenaratyvinis baletas, jame nėra veikėjų. Žmonės dažnai manęs klausia, apie ką šis ar anas šokio spektaklis, o aš visada atsakau: ateikite ir patys pamatysite.
Šiuo spektakliu mes, kūrėjai, norėjome atsiriboti nuo sunkumo, nuo tamsos. Tai istorija apie gyvenimą ir šviesą, jausmų ir judesio grožį.
– Kokias tad emocijas ar žinutes perteiks „Legendos“ choreografija?
– Noriu, kad žmonės patirtų šokio grožį savo pirmaprade, paprasčiausia forma, kad jie džiaugtųsi išskirtiniu šokiu, gyva muzika ir nuostabiais vaizdais. Esu tikras, jog publika po spektaklio pajus energijos antplūdį ir pakylėjimą, bus įkvėpta bei kupina vilties. Bendrąja prasme teatras juk ir yra pabėgimas nuo mūsų kasdienio gyvenimo.
– Kuo dar ypatinga ši premjera?
– Šokio spektaklis „Legenda“ – didžiulis projektas. Tai pirmoji baleto, pastatyto mūsų naujame teatro pastate, premjera. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti su žymiais Lietuvos menininkais: kompozitoriumi Antanu Jasenka, muzikos vadovu ir vyriausiuoju teatro dirigentu Tomu Ambrozaičiu, dirigente Adrija Čepaite, scenografe Sigita Šimkūnaite, kostiumų dailininke Sandra Straukaite, šviesų dailininku Andriumi Stasiuliu ir vaizdo kūrėju Martynu Norvaišu.
– Ką galite papasakoti apie spektaklio vizualinius elementus – scenografiją, kostiumus ir apšvietimą? Kaip jie papildo choreografiją?
– Mane visada žavėjo Lietuvos miškai. Scenoje įsivaizdavau didžiulį kabančio medžio siluetą, kurį sukūrė Sigita Šimkūnaitė. Medžiai yra gyvenimo simbolis, atsiradęs gerokai prieš mus. Spektaklio vizualinė estetika sukurta taip, kad būtų galima apmąstyti scenoje matomą milžiniško medžio šešėlį ir atskleisti bei išryškinti baleto artistus, apsirengusius nuostabiais Sandros Straukaitės kostiumais. Norime sukurti galingą vaizdą, leidžiantį žiūrovams pasinerti į kitokį pasaulį.
– Kaip šiame balete randama pusiausvyra tarp pasakojimo ir judesio?
– Šokis veikia kitaip nei teatras, filmai ar knygos. Veikiausiai taip yra dėl to, jog čia labai svarbų vaidmenį atlieka muzika, kuri stipriausiai skatina emocinį atsaką. Manau, kad būtent dėl glaudaus judesio ir muzikos ryšio, jų dermės žmonės taip mėgsta šokį.
– Kokį vaidmenį „Legendoje“ atlieka muzika?
– Kiekvienas choreografas turi savo stilių, o muzika yra svarbi jo (ar jos) darbo dalis. Tai mano pirmas bendradarbiavimas su kompozitoriumi Antanu Jasenka. Mums pavyko atrasti bendrą kalbą. Viskas sukasi apie ryšį: muzika turi įkvėpti, bet taip pat ir skatinti susimąstyti. Drauge nusprendėme sukurti kinematografišką partitūrą orkestrui, kuri perteiktų šviesos ir pakylėtos atmosferos koncepciją. Styginiai ir fortepijonas – muzikos kompozicijos šerdis. Tai vieni mano mėgstamiausių instrumentų. Laukiu, kada repeticijose išgirsime šią muziką, atliekamą KVMT orkestro.
– Ar spektaklyje bus išskirtinių solinių pasirodymų ar duetų?
– Didžiąją spektaklio dalį sudaro stiprūs grupiniai šokiai, taip pat yra labai dinamiškų duetų, trio ir solo numerių. Stengiuosi įtraukti visą baleto trupę, kad atsiskleistų čia šokančių baleto artistų individualios ir šokio grupėje savybės.
Šis kūrinys KVMT baleto trupei neįprastas bei keliantis iššūkių. Vis dėlto turiu pasakyti, kad mūsų baleto artistai universalūs, gebantys save išreikšti skirtinguose šokio stiliuose, ir tai yra jų išskirtinė ypatybė. Neabejoju, kad baleto artistai mėgaujasi šio spektaklio kūrybiniu procesu.
Kalbino Žaneta Skersytė