Naglis Stancikas: „Nepakako tik spragtelėti pirštais“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją kuria ne tik menininkai. Kad teatre svarbus kiekvienos jo grandies indėlis liudija KVMT vadovo pavaduotojo Naglio Stanciko istorija. Penkerius metus dirbdamas KVMT jis kuravo naujojo teatro pastato statybas, o dabar kartu su teatro gerbėjais džiaugiasi puikiu rezultatu. Naujausi ir moderniausi Europoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai kūrėjus ir publiką džiugins dar ne vieną dešimtmetį.
Naglis Stancikas pasakoja apie KVMT pastato rekonstrukciją ir teatro veiklą naujuose rūmuose.

– Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbate nuo 2018-ųjų. Atvykote čia, galima sakyti, statyti naujo teatro pastato: kaip KVMT vadovo pavaduotojas, buvote pagrindinis teatro atstovas su rekonstrukcija susijusiems darbams. Dabar būtent Jūsų, laikinai einančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas, vedamas teatras pasitiko pirmąjį sezoną rekonstruotame teatre. Koks tas jausmas, pojūtis pradėti naują sezoną teatre, į kurį sudėta tiek pastangų, žinių, laiko, energijos?

– Turime dvi geras žinias: viena, kad teatras jau pastatytas, kita – kad reikia susidraugauti su nauju pastatu, išmokti naudotis jo teikiamomis galimybėmis. Būtina sugalvoti tvarkas, režimus kaip visi įrenginiai turi veikti, darbuotojus apmokyti, kaip tuo tinkamai naudotis. Šis procesas vyksta dabar.
Dirbame bei turime visas galimybes puikiame, naujai įrengtame teatre publikai pristatyti 38-ąjį sezoną. Galime pasigirti puikia vėdinimo, kondicionavimo sistema. Mūsų situacija, palyginus su kolegų, dirbančių senuose, nors ir renovuotuose pastatuose, gerokai pranašesnė. Džiaugiamės, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai turi visas galimybes įgyvendinti savo sumanymus.

– Prisiminkite rekonstrukcijos pradžią. Nuo ko pradėjote darbus?

– Viskas prasidėjo 2000-ųjų pradžioje. Tuometiniai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovai atliko daugybę teisingų veiksmų, kad būtų pastatytas naujas teatro pastatas: atliktas auditas, techniniai tyrimai ir patikros, pradėtos derybos su Kultūros ministerija. Laimei, tai buvo atlikta laiku ir tinkamai, nes senasis pastatas buvo beviltiškai susidėvėjęs, net nesaugus eksploatuoti. Galiu paminėti faktą, kad senajame teatro pastate visiškai nebuvo vėdinimo sistemos. Kaip jame įmanoma dirbti, akivaizdžiai šylant klimatui? Senasis pastatas netausojo energetinių išteklių – viskas kiaura, supeliję, komunikacijos susidėvėję… Nuoširdžiai dėkojame visiems anksčiau teatre dirbusiems vadovams, Kultūros ministerijai ir visiems prie rekonstrukcijos projekto prisidėjusiems specialistams, kad esama situacija buvo įvertinta ir imtasi reikiamų sprendimų. Buvo skirtas finansavimas, perkamos naujo pastato projektavimo paslaugos, rengiamas projektas, perkama ranga ir t. t.
Galime tik pasidžiaugti, kad naujojo teatro pastato statybų rangovo konkursas buvo sėkmingas. Mums tiesiog pasisekė, kad likimas lėmė tinkamą rangovą: konkurse dalyvavo trys kompanijos, iš kurių šiuo metu dvi jau nebevykdo veiklos. Įsivaizduokite, kas būtų nutikę, jei konkursą būtų laimėjusios šios kompanijos. Rangovo bankrotas įpusėjus statyboms – ypač blogas veiksnys, nes tai reikštų, kad darbai bent keleriems metams sustotų, kad viskas išbrangstų ne vienu milijonu eurų. Laimei, taip nenutiko.

– Visus stebina ir žavi teatro interjeras – tiek salės, tiek teatro žiūrovams skirtų erdvių. Kaip buvo atrinkti jo kūrėjai ir pasirinktas stilius, medžiagos, spalvos?

– Ilga istorija, tačiau perpasakojant ją trumpai, pradėčiau nuo to, jog pagal rangos sutartį interjero projektą turėjo rengti UAB „Infes“. Taip ir nutiko. Interjero dizainerio Mariaus Mateikos ir MB „MAMA architects“ padaryti darbai, meninis požiūris mums pasirodė priimtinas, tad pradėjome diskusiją apie tai, kaip viskas turėtų atrodyti. Diskutavome nuo 2020-ųjų: nuo pokalbio apie tūrį, formą, senos ir naujos pastato dalių santykį, kampuotas linijas, lenktas linijas, išorės sprendinius iki rezultato praėjo net ketveri metai. Per tą laiką vyko begalės susitikimų, kuriuose keitėmės idėjomis ir ieškojome abiem pusėms priimtino sprendimo. Taip gimė šiandienos rezultatas. Nepakako tik spragtelėti pirštais: projekto eigoje keitėme spalvinę paletę, medžiagiškumą. O svarbiausia, kad siekdami norimo rezultato turėjome nepamiršti, jog projekto finansinė išraiška ribota. Galima sugalvoti prabangiausių sprendinių, o šiais laikais galima jiems rasti medžiagų, kurių kaina kone prilygsta auksui. Tačiau rinkomės tuos sprendinius, kurie derėtų su pajūrietiška teatro tapatybe ir tuo pat metu lankytojams keltų meno šventovės įspūdį.

– O kaip didžiosios salės interjerui pasirinkta mažai lig šiol koncertų salėms naudota medžiaga – molio tinkas?

– Tai unikalus sprendimas. Medžiagiškumas ir molio tinko faktūra neeilinė – tokia medžiaga ir būtent tokiomis linijomis padabintų salės sienų niekur pasaulyje nerasime, nes visa tai – rankų darbas. Džiaugiamės rezultatu!
Didžioji teatro salė „Jūra“ turi ne tik būti įspūdinga vizualiai, bet ir atlikti svarbią misiją – tinkamai atspindėti garso bangas, kad jos akustika būtų nepriekaištinga.

– Labai įdomu išgirsti, ką atsakote turintiems savo nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti teatras: gal čia galėjo būti šviesiau, o čia gal reikėjo kokio nors akcento…

– Kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Remonto eksperimentus kiekvienas gali išbandyti savo namuose už savo lėšas: pašviesinti ar patamsinti sienas, vietoje kilimo rinktis parketą ir pan. Jei nepatinka, procesą galima pakartoti ir padaryti dar geriau. Mus turimas rezultatas džiugina, tačiau, žinoma, neturime galimybių pakartoti teatro įrengimo proceso ir daryti viską kitaip. Tai žinodami, į visus vykusius procesus žiūrėjome labai atsakingai, o prieš priimdami sprendimą kiekvieną interjero sprendinį matavome septynis ar net dešimt kartų. Negalėjome sau leisti suklysti ir, tikiu, kad to nepadarėme.

– Kaip vyko abiejų salių akustikos derinimas?

– Akustiniai salių sprendiniai buvo numatyti techniniame projekte, jie įgyvendinti bei puikiai veikia. KVMT salės atliepia skirtingus teatro poreikius: ypač puikia akustika pasižymi didžioji salė „Jūra“, o mažoji salė „Marios“ – vadinamoji black box (angl. „juoda dėžė“) – yra universalios paskirties salė.
Didžioji salė „Jūra“ turi unikalią ir sudėtingą sistemą. Galbūt atskiri sprendiniai kur nors egzistuoja, tačiau tokio akustinio kiauto daugiau niekur nėra. Projektuotojams, inžinieriams ir rangovui tą sprendinį reikėjo tiesiog sukurti. Tai buvo labai sudėtinga, nes akustinis kiautas turėjo užtikrinti puikią akustiką, gražiai atrodyti, būti kompaktiškas ir sykiu gana talpus, kad erdvėje tarp akustinio kiauto ir stogo denginio tilptų visa vėdinimo, kondicionavimo, dūmų šalinimo bei kitos inžinerinės sistemos.
Viena iš atsakingiausių užduočių tapo muzikinio teatro akustikos kokybės reikalavimų įgyvendinimas. Didžiajai teatro salei buvo sukurtas rankų darbo unikalios formos molinis akustinis kiautas. Jis buvo numatytas kaip interjero dalis, tačiau turėjo būti tam tikrų akustinių parametrų, todėl teko didžiulė atsakomybė valdyti ir prižiūrėti projektą, kad viskas būtų įgyvendinta taip, kaip sumodeliuota.

– Teatro scenos technika atitinka geriausius šiuolaikinius standartus. Papasakokite apie ją. Kokiais techniniais stebuklais gali pasigirti KVMT?

– Stebuklų nėra. Galime pasigirti nauja įranga, reikalinga teatro veiklai vykdyti. Kadangi viskas pirkta neseniai, galėjome įsigyti pačius naujausius prietaisus, kurie taupūs, ilgaamžiai, suvartoja mažai elektros energijos, jų valdymas patogesnis.
Suprojektuota ir įdiegta moderni didžiosios ir mažosios salių mechanika: kilnojamos scenos platformos ir viršutinė mechanikos sistema, taip pat – didžiosios scenos uždangos ir jų valdymo sistemos. Iš viso pagamintos keturios unikalios scenos platformos ir besisukantis scenos ratas. Kilnojama orkestrinė prireikus atlieka ir lifto funkciją: ji gali nusileisti du pastato aukštus žemyn ir perkelti reikiamas dekoracijas. Viršutinius apšvietimo sofitus ir dekoracijų keltuvus kilnoja 40 greitaeigių keltuvų, kurių bendra keliamoji galia – 20 tonų. Įdiegta vieninga visų mechanizmų valdymo sistema. Tai unikalus vienetinis gaminys, atitinkantis aukščiausius SIL 3 saugos reikalavimus. Visgi tai nėra joks stebuklas, tai – naujos galimybės, išlaisvinančios menininkų fantaziją.
Tokių kėdžių, kokios sumontuotos Klaipėdoje, Lietuvoje dar niekur nėra! KVMT didžiojoje salėje sumontuotos ergonomiškos, muzikiniam teatrui pritaikytos žiūrovų kėdės. Standartinės šio modelio kėdės gali būti įrengtos orkestro ložėje, jas nesudėtinga išmontuoti ir sandėliuoti, kai spektaklis vyksta su orkestru. Pagrindinės salės kėdės – su prailgintais atlošais. Dalis salės kėdžių taip pat gali būti išmontuojamos. Visų kėdžių spalvos priderintos prie naujosios salės dizaino vizijos, be to, atitinka aukščiausius patogumo, akustikos ir priešgaisrinius reikalavimus.
Didžiosios salės kėdėse įdiegti informaciniai ekranai. Salėje ekranai integruoti kėdžių atlošų galinėse pusėse, o priekinėms eilėms skirti ekranai – ant priekyje esančių baliustradų. Ekranai jutikliniai, intuityviai valdomi, juose galima transliuoti ne tik libreto tekstą, bet ir kitų renginių anonsus, aktualius pranešimus. Sistema sinchroniškai palaiko vertimus net aštuoniomis kalbomis. Duomenis į ekranus transliuoja teatro technikai per centrinį duomenų perdavimo tinklą, taip pat atskiruose ekranuose ar jų grupėse galima pateikti personalizuotą informaciją. Tai šiuolaikiškas sprendinys, kurio neturi nė viena šalies scenos meno įstaiga.
Kad solistams, režisieriams, choristams, scenos darbuotojams būtų patogu dirbti repeticijų ir spektaklių metu, įdiegta daugiafunkcė scenos audiovizualinė sistema. Pavyzdžiui, kartais choras ar solistai negali tiesiogiai matyti dirigento, o šiuolaikinė vaizdo transliavimo įranga suteiks jiems galimybę matyti jį ekrane be juntamo vėlavimo.
Teatras taip pat turi nedidelę garso įrašų studiją, skirtą kūrybinėms menininkų reikmėms.

– Ar galima sakyti, kad po penkerių metų klajonių visas teatras vėl veikia pastate Danės gatvėje?

– KVMT įsikūręs naujame pastate Danės gatvėje, tačiau dekoracijos saugomos sandėliuose kitoje Klaipėdos miesto vietoje. Būtina pažymėti, kad dekoracijoms saugoti reikia didžiulių patalpų, o tai daryti miesto centre būtų neprotinga ir nerentabilu. Naujajame teatre prioritetą skyrėme repeticijų, persirengimo kambariams ir pan.

– Ko palinkėtumėte publikai?

– Publikai linkiu ateiti į teatrą. Mums tai – didžiausia dovana.

Kalbino Žaneta Skersytė
Dainiaus Kažukausko ir Manto Kristijono Kuliešiaus nuotraukos