Koncertas 
 
08 08 - 08 08

Lohengrinas

Autorius:  Richard Wagner
Richardo Wagnerio operos koncertinis atlikimas atviroje festivalio scenoje po dangaus šviesuliais ir su tarptautinėse scenose žibančioms operos žvaigždėmis
Žiūrėti atlikėjus ir datas
3 veiksmų operos koncertinis atlikimas

Libreto autorius Richardas Wagneris pagal Wolframo von Eschenbacho riterinį romaną „Parcifalis“ (1210)


Klaipėdos festivalis kviečia į neeilinį muzikinį įvykį – Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ koncertinį atlikimą po atviru dangumi, industrinėje „Klaipėdos energijos“ aplinkoje. Paklusdami maestro Gintaro Rinkevičiaus batutai žymūs kviestiniai solistai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir simfoninis orkestras, mišrus choras, papildytas dainininkais iš Latvijos ir Ukrainos, perteiks Wagnerio muzikos galią ir subtilumą, pripildydami industrinę aplinką naujos prasmės. Publikos laukia ne šiaip koncertinis operos atlikimas – tai įvykis, žymintis festivalio pradžią ir kviečiantis susitikti su didžiąja opera netikėtoje erdvėje.
Dauguma Wagnerio operų parašytos pagal krikščioniškas arba germaniškas legendas, į kurias jis įpindavo ir graikų mitologijos bei tragedijų elementų. Mat genijui imponavo stiprūs charakteriai, dievo (-ų) ir žmonių santykiai, veikėjų išgyvenamos dvasinės dramos. Pagrindinė jo operų tema – tragiška kova už laimę, o jo herojus dažniausiai gelbsti tik besąlygiška meilė ir pasiaukojimas.
1848 m. Wagnerio užbaigtas ir po dvejų metų pirmą kartą Veimare (tuometinio Veimano valstybinio orkestro vadovo Ferenco Liszto iniciatyva ir jam diriguojant) atliktas „Lohengrinas“ remiasi Wolframo von Eschenbacho papasakota mistiška viduramžių legenda apie nežinomo riterio atvykimą į politinių vaidų ir nesantaikos skaldomą Brabanto kunigaikštystę. Į Brabantą anksčiau atvykęs saksų karalius Henrikas bando sutelkti germanų gentis kovai su jo žemes puldinėjančiais vengrų pulkais. Jam taip pat tenka spręsti ginčą dėl Brabanto sosto, į kurį pretenduoja mirusio valdovo sosto įpėdinius globojantis grafas Telramundas. Jis kaltina savo globotinę kunigaikštytę Elzą nužudžius jaunylį brolį Gotfrydą – sosto paveldėtoją. (Iš tiesų jos brolis nebuvo nužudytas, tik paverstas gulbe kerėtojos Ortrūdos, tapusios Telramundo žmona.) Telramundas reikalauja nubausti Elzą ir paskirti jį Brabanto valdovu. Tačiau nesant brolžudystės liudininkų karalius nesiima pats spręsti šio ginčo ir atsiduoda Dievo teismui: tegu aukščiausiasis padeda laimėti teisiajam dvikovoje. Klausiama, kas bus jos gynėjas, Elza jam pasakoja apie riterį spindinčiais šarvais, kurį ji regėjusi sapne. Karaliaus šauklys dukart kviečia Elzos gynėją, bet niekas nepasirodo. Pagaliau Elzos maldos buvo išgirstos: gulbės traukiama valtimi atkeliauja riteris ir prašo sutikimo tapti jos gynėju ir vyru. Mainais už savo ištikimybę riteris prašo Elzos niekada neklausti jo vardo ir kilmės. Tai tampa „uždraustu klausimu“ ir svarbiausiu operos veiksmo varikliu, keliančiu nuolatinę įtampą – konfliktą tarp dieviškojo ir žmogiškojo pradų, tarp ištikimybės ir išdavystės, meilės ir neapykantos, garbės ir klastos, atgailos ir keršto. Trečiame operos veiksme „uždraustas klausimas“ vis dėlto bus užduotas, o dievišką teisingumą vainikuos piktadario Telramundo mirtis nuo riterio kardo, Lohengrino neišvengiamas išvykimas, Elzos mirtis sužinojus tikrąją šv. Gralio riterio kilmę ir Gotfrydo atgautas žmogiškas pavidalas…
Šią istoriją įtaigiai pasakojanti Wagnerio muzika čia taip pat pulsuoja vidine įtampa, kelia šiurpuliukus metafizinėmis nuojautomis, o subtiliai niuansuota harmonija ir melodika jau pranašauja vėlesnėse muzikinėse dramose išplėtotą leitmotyvų techniką. Paskutinioji iš keturių ankstyvųjų „romantinių“ Wagnerio operų, „Lohengrinas“ yra pats tyriausias, poetiškiausias, šviesiausias kompozitoriaus kūrinys, laikomas vienu XIX amžiaus operos repertuaro kertinių akmenų. Jo reikšmė – tiek naujoviškos muzikinės dramaturgijos, tiek filosofinės parabolės požiūriu – neblėsta iki šiol. Klausytojams turbūt geriausiai žinoma dažnai koncertų salėse skambanti operos įžanga, kurioje kompozitoriui pavyko sukurti šventojo Gralio muzikinę išraišką, ir tuoktuvių ceremonijose vis pasigirstantis vestuvių maršas.
Lietuvoje šios operos pastatymų istorija prasidėjo 1926-aisiais Kauno Valstybės teatre, kur ją pastatė jaunas, neseniai studijas Leipcigo konservatorijoje baigęs dirigentas ir kompozitorius Juozas Gruodis, tuometinio teatro direktoriaus Liudo Giros į Kauną pakviestas bulgarų dainininkas ir režisierius Nikolajus Vekovas, dekoracijas kūrė žymus tarpukario architektas ir dailininkas Vladimiras Dubeneckis, o kostiumus – jo žmona, balerina ir tapytoja Olga Dubeneckienė. Pagrindinį vaidmenį šiame pastatyme atliko 15 metų jubiliejų profesionalioje scenoje tais metais minėjęs žymiausias to meto lietuvių tenoras Kipras Petrauskas. Tai buvo pirmoji Lietuvoje pastatyta R. Wagnerio opera. Vėliau Lohengrinas tapo vienu įspūdingiausių legendinio lietuvių tenoro, K. Petrausko auklėtinio Valentino Adamkevičiaus vaidmenų 1969 m. VAOBT (dabar LNOBT) pastatyme.
Koncertinis šios operos atlikimas atviroje Klaipėdos festivalio scenoje šįkart subūrė Lietuvos ir pasaulio scenose pripažinimą pelniusius operos solistus iš įvairių šalių. Paslaptingąjį riterį Lohengriną įkūnys vienas ryškiausių nūdienos lietuvių tenorų, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Edgaras Montvidas, šiemet be kita ko minintis 50-metų jubiliejų. Karaliaus Henriko didybę perteiks artistiškasis bosas-baritonas Tadas Girininkas, 2007 m. debiutavęs Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (Charono vaidmeniu C. Monteverdi operoje „Orfėjas“, rež. Jonas Vaitkus), 2014 m. už Karaliaus Henriko vaidmenį „Lohengrine“ pelnęs savo pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“ (LNOBT, rež. Andrejs Žagars), o 2021 m. antruoju įvertintas už Dalando vaidmenį R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatyme senajame Klaipėdos elinge (KVMT, rež. Dalius Abaris). Skaistaus naivumo ir jautrumo kupiną Elzos vaidmenį atliks australų sopranas Lauren Fagan, kritikų liaupsinama ne tik dėl meistriškai valdomo, nugludinto vokalo, bet ir dėmesį kaustančio aktorinio talento. Baigusi verslo studijas gimtajame Sidnėjuje, L. Fagan vokalo studijas baigė Londone – Gildholo muzikos ir dramos aukštojoje mokykloje ir Karališkosios operos Jette Parker jaunųjų menininkų studijų programoje (2014–2016). Šiuo metu ji aktyviai koncertuoja, atlieka pagrindinius soprano vaidmenis operų pastatymuose ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje, taip pat Kanadoje, Australijoje ir kitur. 2019 m. ji buvo apdovanota Damos Heather Begg memorialine premija, skiriama jauniems Australijos ir Naujosios Zelandijos dainininkams. Klastingąją Ortrūdą dainuos lenkų mecosopranas Wiktoria Wizner – KVMT solistė, kurios ekspresyvumas ir stipri sceninė energija jau pelnė žiūrovų simpatijas praėjusio sezono spektakliuose. Antrą sezoną KVMT operos trupėje ir chore dirbantis patyręs bosas Evertas Soosteris suteiks karaliaus šaukliui būdingo iškilmingumo.
gintaras-rinkevicius
Gintaras Rinkevičius
Muzikos vadovas ir dirigentas
marius-rinkevicius
Marius Rinkevičius
Dirigento asistentas
ruta-bunikyte
Rūta Bunikytė
Režisierė
Andrius Stasiulis
Šviesų dailininkas
I veiksmas

Saksų karalius Henrikas atvyksta į Brabanto kunigaikštystę paraginti jos gyventojus prisidėti prie kovos su germanų gentis puldinėjančiais priešais. Jis randa juos likusius be vado, kamuojamus politinės nesantaikos ir pilietinių neramumų. Brabanto didikas grafas Frydrichas fon Telramundas pasakoja karaliui, kad gulėdamas mirties patale Brabanto kunigaikštis patikėjo jam globoti sosto įpėdinius Elzą ir Gotfrydą su sąlyga, kad jis vesiąs Elzą ir globosiąs Gotfrydą iki pilnametystės. Tačiau Gotfrydas dingo, o Elza įtariama jį nužudžiusi. Todėl Telramundas vedė fryzų karaliaus Radbodo dukterį Ortrūdą (iš tiesų tai ji apkerėjo mažąjį sosto paveldėtoją Gotfrydą, pavertusi jį gulbe).

Savo ir sutuoktinės vardu jis pareiškia teisę į kunigaikštystės sostą, karaliaus akivaizdoje apkaltina Elzą brolžudyste bei ryšiais su slaptu meilužiu. Karalius sutinka būti teisėju ir iškviečia Elzą. Užuot pasiteisinusi dėl jai mestų kaltinimų, Elza meldžia aukščiausiojo pagalbos ir pasakoja karaliui savo sapną, kuriame jai pasirodęs gynėjas – riteris švytinčiais šarvais. Nesant brolžudystės liudininkų, karalius paskelbia, kad bylos baigtį lems Dievo valia: išteisinta bus ta pusė, kurios gynėjas laimės dvikovą. Telramundas sutinka pats ginti savo teisę į sostą, o karaliaus šauklys keliskart kviečia pasirodyti Elzos gynėją. Tačiau niekas nepasirodo. Elza klupodama meldžia Dievo malonės.

Pagaliau pasirodo gulbės traukiama eldija upe atplaukiantis riteris. Jis pareiškia esąs Dievo siųstas Elzos gynėjas. Ši pripažįsta riterį savo gynėju ir pažada už jo ištekėti. Mainais už riterio ištikimybę Elza sutinka su sąlyga niekada neklausti nei jo vardo, nei kilmės. Telramundas pralaimi dvikovą, bet nepažįstamasis dovanoja jam gyvybę.

 

II veiksmas

Išvaryti iš kunigaikščio pilies, Telramundas su Ortrūda klausosi tolumoje skambančios pokylio muzikos. Ortrūda prisipažįsta Telramundui, kad ji, fryzų karaliaus duktė, laikosi pagonių tikėjimo ir užsiima kerėjimu. Ji stengiasi pakurstyti Telramundo pasiryžimą siekti sosto, o pati atskleidžia siekianti atkurti Brabante savo tautos pagonių tikėjimą. Tuo tarpu Telramundas dėl savo nesėkmės dvikovoje kaltina Ortrūdą, nes ji tvirtino mačiusi, kaip Elza nuskandino savo jaunėlį brolį. Tačiau Ortrūda tikina vyrą, kad jo pralaimėjimą lėmusi ne Dievo valia, o burtai. Ji aiškina, kad burtai netektų galios, jeigu riteris būtų priverstas atskleisti savo vardą arba jam būtų nupjautas piršto galiukas.

Kadangi riterio vardo gali paklausti tik Elza, Ortrūda sumano, kaip pasėti jos mintyse abejonės grūdą. Ortrūda užkalbina ją, auštant pasirodžiusią balkone. Kol Elza leidžiasi atidaryti pilies durų, Ortrūda meldžia pagonių dievų – Votano ir Frėjos – pagalbos. Ortrūda maldauja Elzos užtarti Telramundą ir užsimena, kad stebuklingai jos gelbėti atvykęs nepažįstamasis taip pat stebuklingai, netikėtai gali ir išvykti. Tačiau Elzos tikėjimas tvirtas.

Išaušus rytui karaliaus šauklys paskelbia, kad Telramundas ištremiamas, o Brabanto karūna atitenka Elzos vyrui, kuris ir ves brabantiečius į mūšį. Toks karaliaus sprendimas papiktina keturis Brabanto didikus. Telramundas pasisiūlo jiems į vadus.
Elza ruošiasi tuoktuvėms su riteriu. Jai žengiant į bažnyčią, Ortrūda pareiškia, kad šis garbingas titulas turėtų priklausyti jai, nes jos neteisingai apkaltintas vyras yra kilmingas, tuo tarpu apie būsimą Elzos vyrą ir jo kilmę niekas nieko nėra girdėjęs. Ji reikalauja Elzos paklausti savo vyro vardo ir kilmės, nes jis privalo atskleisti savo galios šaltinį, antraip gali paaiškėti, kad jis esąs apgavikas.

Telramundas, apšaukęs riterį raganiumi, taip pat teiraujasi jo vardo, bet jis turi teisę jį atskleisti tik Elzai. Telramundas šnabžda Elzai, kad jeigu ji leistų nupjauti nepažįstamojo piršto galiuką, jo paslaptis būtų atskleista ir jis jos niekada nepaliktų. Elza nepaklauso patarimo ir kartu su nepažįstamuoju, kuris įsako Telramundui su Ortrūda pasišalinti, įžengia į bažnyčią.

 

III veiksmas

Po tuoktuvių Elza ir riteris įžengia į nuotakos miegamąjį skambant vestuvių chorui. Jiedu pirmąkart lieka vieni ir išpažįsta savo meilę vienas kitam. Tačiau netrukus Ortrūdos pasėta abejonė ima leisti daigus: jųdviejų džiaugsmą ima temdyti Elzos skundai, kad jai taip miela girdėti savo vardą, tariamą jo lūpomis, o ji negalinti pavadinti savo vyro vardu. Prisideda ir būgštavimai, kad vyras ją paliksiąs. Ji regi viziją, kaip gulbė grįžta jo pasiimti, ir pagaliau užduoda jam draudžiamą klausimą. Įsiveržia Telramundas su savo šalininkais. Riteris jį nužudo ir liepia didikams nunešti nužudytojo kūną karaliui. Tada jis pakviečia Elzos damas, kad šios aprengtų valdovę, o Elzai pasako, kad atsakys į jos klausimą karaliaus akivaizdoje.

Karalius dėkoja Brabanto žmonėms už jų pagalbą kovoje su užpuolikais. Įnešamas Telramundo kūnas. Paskui jį įeina Elza su vyru. Jis pareiškia karaliui negalėsiąs vesti Brabanto vyrų į mūšį. Karalius jį pripažįsta nekaltu dėl Telramundo mirties. Riteris praneša karaliui, kad Elza sulaužė savo pažadą. Nors jis teisina Elzą, esą ši buvo priversta užduoti uždraustąjį klausimą apgaule, jis vis dėlto privaląs į jį atsakyti: jis yra Lohengrinas, karaliaus Parsifalio – vieno iš šventojo Gralio riterių – sūnus, nešiojantis šventojo Gralio karūną, atsiųstas apginti neteisingai apkaltintos merginos. Kadangi jo tapatybė buvo atskleista, pagal šventojo Gralio riterių įstatus, jis privaląs nedelsdamas grįžti namo. Pasirodo gulbė ir Lohengrinas atsisveikina su Elza, sakydamas, kad jeigu būtų galėjęs pasilikti, jos brolis Gotfrydas būtų sugrįžęs, nes jis yra gyvas. Lohengrinui lipant į valtį, pasirodo Ortrūda. Ji džiūgauja, kad Lohengrinas išvyksta ir kad Gotfrydas, jos paverstas gulbe, nebeatvirs į žmogų. Brabanto žmonės apkaltina ją raganavimu. Lohengrinas priklaupia maldai, o baigęs nuima gulbei nuo kaklo grandinę ir ši atvirsta į Gotfrydą. Lohengrinas paskelbia jį Brabanto valdovu. Supratusi, kad visos jos užmačios žlugo, Ortrūda nusiskandina. Iš dangaus nusileidęs balandis užima gulbės vietą ir išgabena Lohengriną į šventojo Gralio pilį. Elzai iš sielvarto plyšta širdis ir ji parpuola ant žemės bedvasė.

Informacija:

Trukmė: ~2 val. (be pertraukos)
Premjeros data: 2025 08 08
Kalba:  vokiečių
Bilietų kainos:  35.00, 50.00 €

Jums taip pat gali patikti

kodas-mkc-renginio-kortele
Festivalis
Salė „Jūra“
08 14, Ketvirtadienis, 20:00
Kodas MKČ
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Koncertas 
Klaipėdos muzikinis teatras paveiksliukas
I aukšto fojė
09 20, Šeštadienis, 18:30
DAINOS SMĖLIO LAIPTAIS
Koncertas 
atskleista-paslaptis-renginio kortele
Salė „Jūra“
10 03, Penktadienis, 18:30
Atskleista paslaptis: šviesos simfonija
Edward Elgar, Remigijus Šileika
Koncertas 
Klaipėdos muzikinis teatras paveiksliukas
Salė „Marios“
11 14, Penktadienis, 18:30
JŪROS SONETAI
Edward Elgar, Roger Quilter
Koncertas 
Klaipėdos muzikinis teatras paveiksliukas
I aukšto fojė
11 15, Šeštadienis, 18:30
DAINUOJANTIS RUDUO
Koncertas 
ekspresijos-era-renginio-kortele
Svečiai
Salė „Jūra“
12 21, Sekmadienis, 18:00
EKSPRESIJOS ERA
Philip Glass, Henryk Mikołaj Górecki, Ludovico Einaudi, Gediminas Gelgotas ir kt.
Koncertas 
2025–2026 m. SEZONAS
Atgal į viršų