MEILĖS ELIKSYRAS
2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija
Libreto autorius Felice Romani pagal Eugène’o Scribe’o libretą Danielio Aubero operai „Stebuklingas gėrimas“
Beveik 70 operų sukūrusį itin produktyvų XIX a. italų operų kompozitorių Gaetano Donizetti (1797–1848) išgarsinusioje komiškoje operoje „Meilės eliksyras“ (1832) pasakojama istorija apie neturtingą, naivų vaikiną Nemoriną, beviltiškai įsimylėjusį gražuolę Adiną, besimėgaujančią ne tik turtingos paveldėtojos gyvenimu, bet ir nuolat keičiamų kavalierių dėmesiu; apie drovaus įsimylėjėlio sumanymą pasekti Tristano pavyzdžiu ir laimėti savosios Izoldos meilę išgėrus legendoje minimo stebuklingo gėrimo; apie visas kliūtis galiausiai nugalinčius nuoširdžius jausmus – tikrąjį meilės eliksyrą. Žinoma, komiškoji operos fabula niekaip nesimegztų be klasikinio meilės trikampio tarp soprano, tenoro ir baritono, kurio vaidmenį šioje operoje atlieka savimyla seržantas Belkorė, arba be deus ex machina funkciją atliekančio šundaktario Dulkamaros. Be kita ko pasakojama, kad operos siužetas turėjo realių sąsajų su kompozitoriaus gyvenimu, mat jį nuo tarnybos Austrijos kariuomenėje, kaip ir operos Adina Nemoriną, išpirko turtinga moteris… Kad ir kokios būtų šios operos sukūrimo aplinkybės, jau beveik du šimtmečius „Meilės eliksyro“ bel canto stiliaus arijos ir duetai verčia smarkiau plakti operos gerbėjų širdis viso pasaulio teatruose ir koncertų salėse, kur iki šiol skamba tenorų ypač pamėgtas Nemorino romansas „Una furtiva lagrima“ („Jos akyse sužibo ašara slapta“).
Populiariausia G. Donizetti opera ir Klaipėdoje statoma jau trečią kartą. Po Klaipėdos liaudies operoje 1974 m. pristatytos premjeros (muzikos vadovas ir dirigentas Kazys Kšanas, režisierius Vytautas Paukštė, scenografas Henrikas Ciparis) ši opera su įvairiais atnaujinimais buvo rodoma bene dvylika metų. Antrojo operos pastatymo Klaipėdos žiūrovai sulaukė 2013 m., kai vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu buvo parodyta šiuolaikiškai, per „jūrinės“ temos prizmę interpretuotos operos „Meilės eliksyras“ premjera (režisierė Daina Adamkevičiūtė Adama, scenografė ir kostiumų dailininkė Marta Vosyliūtė, choreografas Gintaras Tubelis, vaizdo projekcijų autorius Darius Vaičekauskas, muzikos vadovas ir dirigentas Dainius Pavilionis). Pagrindinius vaidmenis šiame pastatyme kūrė KVMT ir kviestiniai solistai: Rita Petrauskaitė ir Latvijos nacionalinės operos solistė Inga Šlubovska (Adina), Tomas Pavilionis ir Aurimas Raulinavičius (Nemorinas), Mindaugas Rojus ir Tomas Tuskenis (Belkorė), Artūras Kozlovskis (Dulkamara) ir kiti. Dainininkus taisyklingos itališkos tarties tąkart mokė specialiai iš Milano „La Scalos“ teatro pakviestas vokalo pedagogas Marco Borroni. Nors šis spektaklis sulaukė entuziastingų profesionalių vertintojų liaupsių ir „Padėkos kaukės“ apdovanojimo, KVMT repertuare jis buvo rodomas gana retai, o jo sceninis gyvenimas netruko nė ketverių metų.
Trečiąkart statyti „Meilės eliksyrą“ Klaipėdos muzikiniame teatre ėmėsi jaunosios kartos operos režisierė Karina Novikova. Regis, šio spektaklio veiksmas taipogi labiau siesis su nūdiena nei su XVII a. Baskijos provincijos realijomis. Tiesa, šįkart jis bus kameriškesnis, skirtas rodyti nedidelėse salėse, kuriose ryšys su publika artimesnis, o gal net intymesnis, tad ypač parankus skleistis meilės temai. Režisierės teigimu, „1832 metais sukurta opera skamba taip, lyg būtų paimta iš mūsų laikų psichoterapeuto užrašų ar „Netflix“ serialo. Kuriant spektaklį man įdomu panagrinėti, kas atsitinka, kai susikerta du požiūriai į meilę – hedonistinis ir romantinis. Pirmajam atstovauja Adina, kuriai meilė yra lengva pramoga: gerbėjų gausa gražina jos gyvenimą ir svaigina potyrių pilnatve. Kitas, kuriuo nuoširdžiai tiki Nemorinas – tai požiūris į meilę kaip į stipriausią, visą žmogaus esybę užvaldantį, gyvenimą keičiantį, nuolat auginamą jausmą. Jų meilės istorija yra apie toksiškus santykius, manipuliacijas, nepasitikėjimą savimi ar pavargimą nuo savęs, desperaciją. Opera baigiasi laimingai, bet kažin ar norėtumėm matyti jos tęsinį, nes viskas jų santykiuose labai trapu. Man labai svarbu atrasti santykį tarp pramoginių ir draminių komedijos elementų, nevengiant ekspresijos ir tuo pačiu išryškinant labai jautrią pagrindinę istoriją. Muzikoje gausu vaizduotę išlaisvinančios, prie realizmo ir buities nepririšančios medžiagos.“ Režisierė, kuriai labai svarbus ir vizualusis jos statomų veikalų dėmuo, pati ėmėsi kurti ryškiaspalves spektaklio dekoracijas. Jai talkina kostiumų dizainerė Augustė Zukaitė, grimo ir perukų dailininkė Aira Braždienė bei choreografė Daria Verovka, be kita ko scenoje atliekanti ir pagrindinį Adinos vaidmenį kaip aktorė. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms gimė įdomus sprendimas: Adinos vaidmuo spektaklyje padalintas dviem atlikėjoms – iš orkestro dainuojančiai dainininkei ir scenoje vaidinančiai aktorei.
Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – iš Italijos kilęs KVMT koncertmeisteris Carmelo Giuseppe Longo, kuriam teko užduotis parengti glaustesnį operos medžiagos variantą sumažintam orkestrui ir merginų ansambliui vietoje mišraus choro. „Meilės eliksyre“ dainuos daug jaunų teatro solistų, bandysime publiką sužavėti jaunystės energija bei noru kurti. Viskas skambės lengvai, saulėtai, bet intensyviai. Publikos laukia „stogą raunantis“ vakaras su gruziniškomis vestuvėmis, ryškiomis spalvomis ir jautria meilės istorija!“ – žada operos režisierė K. Novikova.
APDOVANOJIMAI
„Pagauk bangą“ (2024-03-26, Klaipėda) režisierei Karinai Novikovai ir choreografei Dariai Verovkai už įveiktą premjeros gelbėjimo iššūkį, praturtinant Gaetano Donizetti operos komiškąjį pradą (Metų radikalaus kūrybinio sprendimo iššūkis); Giedriui Gečiui už Nemorino vaidmenį (Metų operos solistas)
I VEIKSMAS
Neturtingas jaunuolis Nemorinas beviltiškai įsimylėjęs Adiną, bet ji nekreipia į jį jokio dėmesio. Jis stebi ją iš tolo, apgailestaudamas, kad vienintelis dalykas, kurį galįs jai pasiūlyti, tėra meilė (kavatina Quànto è bella, quànto è cara – „Koks grožis jos, koks meilumas“). Tuo tarpu Adina savo draugei Džanetai ir kitoms merginoms pasakoja istoriją iš šiuo metu skaitomos knygos – apie riterį Tristaną, kuriam pavyko pavergti Izoldos širdį tik išgėrus stebuklingo meilės gėrimo (Della crudele Isotta – „Tristanas Izoldą kietaširdę pamilo“).
Atvyksta karių pulkas, vedamas pasipūtėlio seržanto Belkorės. Be perstojo girdamasis savo privalumais gražuolei Adinai (kavatina Come Paride vezzoso – „Kaip kad dailusis Paris“), jis ilgai negaišta laiko merginimui ir jai pasiperša. Ji ir pradžių tik juokiasi iš pagyrūno seržanto, bet išgirdusi pasiūlymą tuoktis, pažada jį apsvarstyti. Adina kviečia pulko karius į savo namus pailsėti ir pasivaišinti vynu. Belkorė džiaugiasi, esą jis jau priimtas į šeimą. Būgštaudamas, kad Adina sutiks su Belkorės pasiūlymu, Nemorinas ją sustabdo ir drovėdamasis prisipažįsta ją mylįs. Adina sako, kad jos širdis neištikima ir nepastovi: kasdien ji galinti susižavėti vis kitu, tad siūlanti pasekti jos pavyzdžiu (duetas Chiedi all’aura lusinghiera – „Paklausk švelnaus vėjelio“). Nuliūdęs Nemorinas jai atsako, kad jokia jėga nepajėgs išstumti pirmosios meilės iš jo širdies.
Į miestelį atvyksta keliaujantis „daktaras“ Dulkamara ir siūlo susirinkusiems smalsuoliams vaistus nuo visų ligų (Udite, udite, o rustici! – „Klausykite, klausykite, kaimiečiai“). Nemorinas teiraujasi, gal jis turįs ir karalienės Izoldos stebuklingo gėrimuko. Dulkamara iš pradžių apsimeta nesupratęs, ko šis prašo, bet vėliau patikina, kad pats jį gaminąs. Jis parduoda Nemorinui už paskutinius sukrapštytus pinigus butelį pigiausio vyno, sakydamas, jog tai „stebuklingas eliksyras“. Norėdamas apsidrausti, Dulkamara pataria jį gerti mažais gurkšneliais ir palūkėti stebuklingo gėrimo poveikio vieną dieną (kad per tą laiką pats suspėtų dingti iš miesto). Nieko nelaukdamas Nemorinas jį visą godžiai išgurgia.
Pasirodžius Adinai, Nemorinas, apsvaigęs nuo vyno ir įsitikinęs, kad eliksyras tuoj ims veikti, apsimeta esąs jai visiškai abejingas (Lallarallara la la). Norėdama jį dar pakankinti, Adina toliau flirtuoja su Belkore, o šis ragina ją susituokti tuojau pat, nes jau rytoj jam teksią išžygiuoti atgal į kareivines. Adina sutinka – kodėl gi ne dabar, juk ji jam pažadėjo ir savo pažado laikysis. Nevilties apimtas Nemorinas maldauja palaukti dar bent vieną dieną ir šaukiasi Dulkamarą į pagalbą. Bet Adina liepia pakviesti notarą ir kviečia visus į jos ir Belkorės tuoktuvių šventę.
II VEIKSMAS
Vyksta vestuvės Adinos namuose, keliami tostai į jaunųjų laimę. Slapta kerštaudama Adina trokšta, kad visa tai matytų ir Nemorinas. Į vestuvių puotą atėjęs Dulkamara kviečia jaunąją padainuoti su juo barkarolę apie gondoljerę Niną ir senatorių Tridantį (Io son ricco e tu sei bella – „Aš esu turtingas, o tu esi graži“). Adina pasipiktinusi, kad jos kerštas beprasmis, kai vis dar nėra pagrindinio kaltininko – Nemorino. Atvyksta notaras ir Adina išeina su Belkore pasirašyti vedybų sutarties. Į vestuvių pokylį pagaliau ateina ir Nemorinas. Jis prašo Dulkamaros dar vieno butelio dar stipresnio stebuklingo gėrimo. Šis nesutinka jo atiduoti už dyką.
Pasirodo Belkorė, suglumęs dėl staiga pasikeitusios Adinos nuomonės: ji nesutiko pasirašyti vedybų sutarties iki vakaro. Pastebėjęs Nemoriną, jis teiraujasi, ko jis toks rūškanas. Nemorinas prisipažįsta likęs visai be pinigų. Belkorė pataria jam stoti į kariuomenę – už tai jis tuojau pat gausiąs dvidešimt eskudų. Nemorinas dar dvejoja, o Belkorė jį įtikinėja, kad kariuomenėje jam netrūksią nei šlovės, nei gražuolių meilės. Nematydamas kitos išeities, Nemorinas pasirašo sutartį ir paima pinigus. Belkorė džiaugiasi pašalinęs varžovą iš savo kelio.
Džaneta susirinkusioms draugėms pasakoja užvakar iš prekeivio išgirdusi naujieną: pasimirė Nemorino dėdė ir paliko jam neapsakomus turtus. Į merginų būrį įsvirduliuoja dar vieną butelį stebuklingo gėrimo „įveikęs“ Nemorinas. Merginų akyse tapęs geidžiamu jaunikiu, jis staiga atsiduria jų dėmesio centre ir nusprendžia, kad štai pagaliau gėrimas ima veikti… Adina nesitveria pykčiu: ko jis toks patenkintas, apsuptas susižavėjusių panelių? Bet Dulkamara jai sako, esą tai jo nuopelnas – jo stebuklingas gėrimas padaręs Nemoriną laimingu, o tam, kad jį įpirktų, šis užsirašęs į kariuomenę. Adina pagaliau supranta, kad Nemorinas taip neapgalvotai pasielgė iš meilės jai. Ji atsisako įsigyti Dulkamaros siūlomą meilės gėrimą ir sako turinti kai ką stipresnio už eliksyrą – meilų veidelį ir ugnį akyse.
Likęs vienas Nemorinas prisimena pastebėjęs slaptą ašarėlę ant Adinos skruosto (romansas Una furtiva lagrima – „Jos akyse sužibo ašara slapta“), kol jis mėgavosi merginų dėmesiu. Pasirodžius Adinai jis vėl apsimeta abejingu ir laukia, kol ji pati jį užkalbins. Adina teiraujasi, kodėl jis nusprendęs tapti kareiviu ir išvykti. Jis atsako taip norėjęs pagerinti savo likimą. Adina prisipažįsta išpirkusį jo sutartį iš Belkorės (Prendi, per me sei libero – „Imk, dabar tu laisvas“) ir atsisveikina. Manydamas, kad Adina jį vėl palieka, Nemorinas pratūksta: jis geriau mirsiąs kareiviu mūšyje. Pagaliau Adina prisipažįsta, kad jis jai brangus, kad jį myli ir prašo jo atleidimo. Surįžta Belkorė ir užtinka abu įsimylėjėlius besibučiuojančius. Tačiau Belkorei tai ne pirmiena – visur, kur tik jis žygiuoja, jo laukia pulkai moterų ir nauji meilės nuotykiai. Dulkamara triumfuoja: jo gėrimas Nemorinui atnešė ne tik meilę, bet ir turtus. Jam išvykstant visi šlovina geriausiąjį iš daktarų!
