MEILĖS ELIKSYRAS
2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija
Libreto autorius Felice Romani pagal Eugène’o Scribe’o libretą Danielio Aubero operai „Stebuklingas gėrimas“
Beveik 70 operų sukūrusį itin produktyvų XIX a. italų operų kompozitorių Gaetano Donizetti (1797–1848) išgarsinusioje komiškoje operoje „Meilės eliksyras“ (1832) pasakojama istorija apie neturtingą, naivų vaikiną Nemoriną, beviltiškai įsimylėjusį gražuolę Adiną, besimėgaujančią ne tik turtingos paveldėtojos gyvenimu, bet ir nuolat keičiamų kavalierių dėmesiu; apie drovaus įsimylėjėlio sumanymą pasekti Tristano pavyzdžiu ir laimėti savosios Izoldos meilę išgėrus legendoje minimo stebuklingo gėrimo; apie visas kliūtis galiausiai nugalinčius nuoširdžius jausmus – tikrąjį meilės eliksyrą. Žinoma, komiškoji operos fabula niekaip nesimegztų be klasikinio meilės trikampio tarp soprano, tenoro ir baritono, kurio vaidmenį šioje operoje atlieka savimyla seržantas Belkorė, arba be deus ex machina funkciją atliekančio šundaktario Dulkamaros. Be kita ko pasakojama, kad operos siužetas turėjo realių sąsajų su kompozitoriaus gyvenimu, mat jį nuo tarnybos Austrijos kariuomenėje, kaip ir operos Adina Nemoriną, išpirko turtinga moteris… Kad ir kokios būtų šios operos sukūrimo aplinkybės, jau beveik du šimtmečius „Meilės eliksyro“ bel canto stiliaus arijos ir duetai verčia smarkiau plakti operos gerbėjų širdis viso pasaulio teatruose ir koncertų salėse, kur iki šiol skamba tenorų ypač pamėgtas Nemorino romansas „Una furtiva lagrima“ („Jos akyse sužibo ašara slapta“).
Populiariausia G. Donizetti opera ir Klaipėdoje statoma jau trečią kartą. Po Klaipėdos liaudies operoje 1974 m. pristatytos premjeros (muzikos vadovas ir dirigentas Kazys Kšanas, režisierius Vytautas Paukštė, scenografas Henrikas Ciparis) ši opera su įvairiais atnaujinimais buvo rodoma bene dvylika metų. Antrojo operos pastatymo Klaipėdos žiūrovai sulaukė 2013 m., kai vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu buvo parodyta šiuolaikiškai, per „jūrinės“ temos prizmę interpretuotos operos „Meilės eliksyras“ premjera (režisierė Daina Adamkevičiūtė Adama, scenografė ir kostiumų dailininkė Marta Vosyliūtė, choreografas Gintaras Tubelis, vaizdo projekcijų autorius Darius Vaičekauskas, muzikos vadovas ir dirigentas Dainius Pavilionis). Pagrindinius vaidmenis šiame pastatyme kūrė KVMT ir kviestiniai solistai: Rita Petrauskaitė ir Latvijos nacionalinės operos solistė Inga Šlubovska (Adina), Tomas Pavilionis ir Aurimas Raulinavičius (Nemorinas), Mindaugas Rojus ir Tomas Tuskenis (Belkorė), Artūras Kozlovskis (Dulkamara) ir kiti. Dainininkus taisyklingos itališkos tarties tąkart mokė specialiai iš Milano „La Scalos“ teatro pakviestas vokalo pedagogas Marco Borroni. Nors šis spektaklis sulaukė entuziastingų profesionalių vertintojų liaupsių ir „Padėkos kaukės“ apdovanojimo, KVMT repertuare jis buvo rodomas gana retai, o jo sceninis gyvenimas netruko nė ketverių metų.
Trečiąkart statyti „Meilės eliksyrą“ Klaipėdos muzikiniame teatre ėmėsi jaunosios kartos operos režisierė Karina Novikova. Regis, šio spektaklio veiksmas taipogi labiau siesis su nūdiena nei su XVII a. Baskijos provincijos realijomis. Tiesa, šįkart jis bus kameriškesnis, skirtas rodyti nedidelėse salėse, kuriose ryšys su publika artimesnis, o gal net intymesnis, tad ypač parankus skleistis meilės temai. Režisierės teigimu, „1832 metais sukurta opera skamba taip, lyg būtų paimta iš mūsų laikų psichoterapeuto užrašų ar „Netflix“ serialo. Kuriant spektaklį man įdomu panagrinėti, kas atsitinka, kai susikerta du požiūriai į meilę – hedonistinis ir romantinis. Pirmajam atstovauja Adina, kuriai meilė yra lengva pramoga: gerbėjų gausa gražina jos gyvenimą ir svaigina potyrių pilnatve. Kitas, kuriuo nuoširdžiai tiki Nemorinas – tai požiūris į meilę kaip į stipriausią, visą žmogaus esybę užvaldantį, gyvenimą keičiantį, nuolat auginamą jausmą. Jų meilės istorija yra apie toksiškus santykius, manipuliacijas, nepasitikėjimą savimi ar pavargimą nuo savęs, desperaciją. Opera baigiasi laimingai, bet kažin ar norėtumėm matyti jos tęsinį, nes viskas jų santykiuose labai trapu. Man labai svarbu atrasti santykį tarp pramoginių ir draminių komedijos elementų, nevengiant ekspresijos ir tuo pačiu išryškinant labai jautrią pagrindinę istoriją. Muzikoje gausu vaizduotę išlaisvinančios, prie realizmo ir buities nepririšančios medžiagos.“ Režisierė, kuriai labai svarbus ir vizualusis jos statomų veikalų dėmuo, pati ėmėsi kurti ryškiaspalves spektaklio dekoracijas. Jai talkina kostiumų dizainerė Augustė Zukaitė, grimo ir perukų dailininkė Aira Braždienė bei choreografė Daria Verovka, be kita ko scenoje atliekanti ir pagrindinį Adinos vaidmenį kaip aktorė. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms gimė įdomus sprendimas: Adinos vaidmuo spektaklyje padalintas dviem atlikėjoms – iš orkestro dainuojančiai dainininkei ir scenoje vaidinančiai aktorei.
Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – iš Italijos kilęs KVMT koncertmeisteris Carmelo Giuseppe Longo, kuriam teko užduotis parengti glaustesnį operos medžiagos variantą sumažintam orkestrui ir merginų ansambliui vietoje mišraus choro. „Meilės eliksyre“ dainuos daug jaunų teatro solistų, bandysime publiką sužavėti jaunystės energija bei noru kurti. Viskas skambės lengvai, saulėtai, bet intensyviai. Publikos laukia „stogą raunantis“ vakaras su gruziniškomis vestuvėmis, ryškiomis spalvomis ir jautria meilės istorija!“ – žada režisierė K. Novikova.
APDOVANOJIMAI
„Pagauk bangą“ (2024-03-26, Klaipėda) režisierei Karinai Novikovai ir choreografei Dariai Verovkai už įveiktą premjeros gelbėjimo iššūkį, praturtinant Gaetano Donizetti operos komiškąjį pradą (Metų radikalaus kūrybinio sprendimo iššūkis); Giedriui Gečiui už Nemorino vaidmenį (Metų operos solistas)
