Pasikalbėkime apie M. K. Čiurlionį
Trumpas buvo ne tik Čiurlionio gyvenimo kelias – jis mirė 1911 metų balandį sulaukęs vos 35-erių, taip ir neišvydęs savo pirmagimės dukters, ką jau kalbėti apie nepriklausomos Lietuvos valstybės gimimą. Neilgas buvo ir jo intensyvios kūrybinės veiklos laikotarpis, per kurį Rusijos imperijoje užaugęs, lenkiškai kalbėjęs, rašęs bei Varšuvoje išsilavinimą įgijęs profesionalus kompozitorius ir dailininkas ne tik susiprato lietuviu esąs, bet ir išbandė ne vieną kūrybos sritį ieškodamas savo autentiško balso ir dėl to dažnai likdamas nesuprastu savo amžininkų. Nepaisant to, savąjį laiką aplenkęs vizionierius tiek savo raštuose, tiek muzikos ir dailės kūriniuose uždavė nacionalinio profesionalaus meno raidos programą daugeliui ateities kartų ir tarsi nulėmė lietuviško meno genotipą, kurio šiuolaikinėse apraiškose Čiurlionio pėdsakai jau vos įžiūrimi, bet MKČ kodas liko įrašytas amžiams…
Apie Čiurlionio kūrybos pomirtinę recepciją ir jaunesnių kolegų muzikų pastangas viešinti jo muzikinę kūrybą tiek tarpukario Lietuvoje (šioje srityje pirmieji M. K. Čiurlionio muzikos sklaida užsiėmė būtent Klaipėdoje tarpukariu gyvenę kompozitoriai ir dirigentai), tiek lietuvių diasporoje už Atlanto šiame pokalbyje pasakoja muzikologai – prof. dr. Danutė Petrauskaitė ir prof. dr. Darius Kučinskas.
Būtina išankstinė registracija >>
Jubiliejinės programos dalis
