Pasikalbėkime apie Richardą Wagnerį
1845–1848 m. parašytas „Lohengrinas“ – paskutinė Richardo Wagnerio romantinė opera, kurią kompozitorius gyvai išgirs tik po kelių dešimtmečių. Jos premjera įvyko 1850-aisiais Veimare jam nedalyvaujant, o pats autorius dėkojo Franzui Lisztui, kad ši opera apskritai neliko gulėti stalčiuose. Keli atsitiktinumai – ir ji galėjo tapti paskutine jo sukurta opera.
Kita vertus, „Lohengrinas“ žymi Dresdeno laikotarpio pabaigą R. Wagnerio biografijoje – etapą, kurį jis baigė prisiekdamas daugiau niekada nesusisaistyti su jokia institucija ar pareigomis. Šiuo laikotarpiu, prasidėjusiu įspūdingomis „Rienzi“ (1842) ir „Skrajojančio olando“ (1843) premjeromis Dresdeno karališkojo dvaro teatre, R. Wagneris atsiskleidė kaip progresyvus teatro vizionierius ir reformatorius. Tačiau visa tai baigėsi su trenksmu.
Šiame pokalbyje televizijos ir radijo laidų vedėjas Julijus Grickevičius aptaria skirtingus R. Wagnerio „Lohengrino“ sluoksnius – muzikinį, politinį, mitologinį. Operos ištraukas fortepijonu iliustruoja pianistas Justas Čeponis.
