CARMINA BURANA

Videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą

XX a. vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“ – vienas įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Kūriniui kompozitorius pasirinko dvidešimt keturis XI–XIII a. eilėraščius lotynų ir viduriniąja vokiečių aukštaičių kalbomis iš 1803 m. Bojerno benediktinų vienuolyne (Benediktbeuern, Vokietija) atrasto rankraščio „Codex Buranus“. Kantatos tekstuose paliečiama daugelis iki šiol savo svarbos nepraradusių temų: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, grįžtančio pavasario džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia girtavimas, gausus maistas, azartiniai žaidimai ir kūniška meilė. Išraiškinga, siautulinga, kartais lyriška ir geidulinga C. Orffo muzika pažadina kiekviename mūsų slypinčius muzikinius instinktus ir jusles. Šios muzikos magijai abejingu likti tiesiog negali.

Sceninės kantatos „Carmina Burana“ premjera įvyko Frankfurto prie Maino operoje 1937 m. Jai atlikti reikia didžiulių pajėgų ir aukštos atlikimo technikos. Kūrinys sukurtas dideliam ir neįprastos sudėties orkestrui (su dviem fortepijonais ir išplėsta mušamųjų grupe), dvigubos sudėties mišriam ir vaikų chorams, trims solistams: sopranui, baritonui ir tenorui. Kantatoje kompozitorius tarsi žaidžia judesiu, garsu, šokiu, daina ir vaizdine scenos magija. C. Orffas siekė jungtinio sceninių įspūdžių poveikio žiūrovui. „Carmina Burana“ – kūrinys sulaukęs gausybės žanrinių interpretacijų, grotas, dainuotas, vaidintas ir šoktas visuose pasaulio žemynuose.

Žymiosios kantatos sceninis atlikimas III-iajame Klaipėdos festivalyje pakeitė keletą metų iki tol elingo teritorijoje žiūrovus džiuginusį R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį, tapo triumfuojančiais šaukiniais 2023 metais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejų. Kantatos režisierius Dalius Abaris Klaipėdos festivalyje įvykusią premjerą pavadino videografiniu spektakliu. Pasak jo, žiūrovus turėtų stebinti spektaklio visuma: „dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras, teatro orkestras, solistai, šokėjai. Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį. Drauge su talentingaisiais talkininkais – scenografe Sigita Šimkūnaite, kostiumų dailininke Sandra Straukaite, vaizdo projekcijų dailininku Martynu Norvaišu ir šviesų dailininku Andriumi Stasiuliu – pasistengsime šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą“. Klaipėdos elinge statomame videografiniame spektaklyje vienu svarbiausių personažų tapo šiandienos visuomenė – nuo turtingiausių iki skurdžiausių visuomenės sluoksnių. Kuriant spektaklio scenografiją ir kostiumus pritaikyti tvaraus antrinio dizaino principai.

APDOVANOJIMAI

„Pagauk bangą“ (2024-03-26, Klaipėda) KVMT vadovės pavaduotojai menui Audronei Juozauskaitei, Pastatymų tarnybai ir Pastatymų ir renginių organizavimo skyriui už išorinių bei vidinių teatro resursų optimizavimą, puikią komandos orientaciją ieškant solistų Europos žemėlapyje, technologijų ir naujovių valdymo subtilybes elingo erdvėje (Metų masto iššūkis); Ritai Petrauskaitei už solinį vaidmenį (Metų operos solistė)