FORMOS
Douglaso Lee ir Gajaus Žmavco vienaveiksmių baletų diptikas
Apdovanojimais įvertinta ir neblėstančia kūrybine energija pulsuojanti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupė pristato dviejų dalių šokio vakarą „Formos“. Pastaraisiais metais KVMT scena tapo šiuolaikinio baleto epicentru, kuriame atgijo Edwardo Clugo, Roberto Bondaros, Alexanderio Ekmano kūriniai. Dabar teatras žengia naują žingsnį – pristato originalius spektaklius, sukurtus specialiai KVMT baleto trupei, įrodančius, kad trupė ne tik seka pasaulines tendencijas, bet ir pati jas formuoja.
I dalis: „Kalista“ (Callisto)
Choreografas Douglas Lee
Pirmoje vakaro dalyje publika išvys britų choreografo Douglaso Lee šokio spektaklį „Kalista“ (Callisto), sukurtą 2024 m. Klaipėdos festivaliui. Šiame kūrinyje, pastatytame pagal australų garso menininko Nicolaso Sávva muziką, susilieja šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir minimalistinė šviesa.
„Kalista – tai mano sceninis slapyvardis ir kartu graikų nimfos vardu pavadintas antras pagal dydį Jupiterio palydovas, išvarpytas gilių kraterių, kurių briaunų viršūnes vietomis dengia ledas.
Kai su kompozitoriumi diskutavome, kokios muzikos reikia mano pastatymui, prašiau, kad joje būtų sąsajų su gamta, vandens garsais. Sykiu žiūrovus turėtų apimti pojūtis, kad veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Tad ir savo kūrinyje noriu pavaizduoti ateities žmones ar net kitą civilizaciją“, – taip savo kūrinį pristato Douglasas Lee.
Po baleto studijų gimtajame Londone, Lee tapo Štutgarto baleto trupės nariu. Jau beveik tris dešimtmečius jis gyvena ir dirba Vokietijoje, o nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV ir Kanadoje.
II dalis: „Saldžiakartės būties pastraipos“ (The bittersweet paragraphs of existence)
Choreografas Gaj Žmavc
Pasaulinę premjerą antrame vakaro veiksme pristato KVMT baleto meno vadovas, choreografas Gajus Žmavcas – šokio spektaklis „Saldžiakartės būties pastraipos“ (The bittersweet paragraphs of existence).
Tai emocionalus ir poetiškas kūrinys, tyrinėjantis laiko tėkmę ir laikinumo temą.
„Šokis – tai mūsų sielos išraiška, širdies balsas. Manau, kad mes niekada iš tiesų nenustojame šokti. Tai – mūsų būtis. Laiko tėkmės neišvengiamybė giliai susijusi su baleto artisto profesija, su jos laikinumu.
Tačiau kartą prisilietus prie šio nuostabaus meno, jo magija niekada neišnyksta“, – sako Gajus Žmavcas.
Spektaklyje choreografas gilinasi į įtampą tarp skubos ir sustingimo, veiksmo ir refleksijos, sukūręs nuolatinės žmogaus patirties tėkmės įspūdį laiko kontekste – tarsi gyvenimas būtų nuolat besikeičiantys skyriai.
G. Žmavcas šiam spektakliui sukūrė ne tik choreografiją, bet ir kostiumus bei muziką styginiams instrumentams. Partitūrą parengė Vladimiras Konstantinovas, kuris ir diriguos KVMT styginių instrumentų grupei premjeros metu. Šviesų dizainą spektakliui kūrė Edvardas Osinskis.
Kalista (Callisto)
„Kalista yra abstraktaus šokio spektaklis devyniems šokėjams. Įkvėptas minčių, sapnų ir vizijų apie jūrą, šokis banguoja, vibruoja judesių ir išraiškos įvairove.
Kalista yra vienas iš Jupiterio gamtinių palydovų. Jį atrado Galileo Galilėjus ir pavadino nimfos – graikų mitologijos gamtos dvasios – vardu. Manoma, kad Kalistoje po stora ledo pluta plyti slaptas vandenynas. Tad šiame balete mėginu perteikti vandens vaizdinius, pačią vandens dvasią ir perkelti ją į paslapties gaubiamo pasaulio futuristinį kraštovaizdį.
Žiūrovai galės įsivaizduoti bekraštes Kalistos ledo plynes, kurių paviršius raibuliuoja nuo paslaptingos padermės potvynių ir atoslūgių. Šokėjai įkūnija pačią vandens esmę ir vaizduoja keistas šios nežemiškos civilizacijos apeigas. Taigi spektaklyje per ritualus ir visas gyvybės formas siejančius saitus taip pat netiesiogiai tyrinėjama apeigų ir papročių tema.
Jų judesiai vietomis takūs, mėgdžiojantys vilnijančias vandenyno sroves, o vietomis dinamiškesni, atliepiantys elektroninės partitūros vingrybes. Spektakliui specialiai sukurtame garso takelyje „Hydræia“, pasitelkiant analoginių sintezatorių garsus ir juos apdorojant moderniomis skaitmeninėmis technologijomis, kuriamas bekraščio Kalistos vandenyno garsovaizdis, gaudžiantis nuo didžiulių garsinių bangų mūšos.
Douglas Lee
Saldžiakartės būties pastraipos (The bittersweet paragraphs of existence)
Šokis yra mūsų sielos tęsinys, širdies balsas. Man regis, kad ir ką veikiame, iš tiesų niekada nesiliaujame šokę. Tai išplaukia iš pačios mūsų būties. Laikinumas yra fundamentali, neginčytina mūsų profesijos duotybė. Tačiau tie, kuriuos giliau paliečia šis nepaprasto grožio menas, lieka visam laikui jo užburti.
Kompozicijoje „Saldžiakartės būties pastraipos“ skleidžiasi poetiškas šokio peizažas. Jį galima suvokti kaip retrospektyvinę vitriną, kurioje iš tam tikros distancijos galime stebėti visą virtinę scenų, vaizduojančių intymius žmogaus išgyvenimus. Kūrinyje mėginama subtiliai užčiuopti tokias temas kaip laikas, visa ko laikinumas, atskleisti sunkiai pagaunamos akimirkos grožį, galią ir trapumą.
Baletas sukurtas pagal originalią mano paties parašytą muziką – kompoziciją kameriniam orkestrui, solo smuikui ir violončelei.
Gaj Žmavc
