Agnija Šeiko

Choreografė, šokėja, pedagogė Agnija Šeiko (g. 1977) choreografiją studijavo Klaipėdos universitete (1996–2001), vėliau mokslus tęsė Roterdamo šokio akademijoje „Codarts“ Nyderlanduose (2003–2005). Grįžusi į Lietuvą įsitraukė į Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ ir tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „PLArTFORMA“ veiklą, o 2012 m. kartu su choreografu Petru Lisausku ir prodiusere Goda Giedraityte įkūrė „Šeiko šokio teatrą“, kuriam vadovauja iki šiol.

A. Šeiko kūryba išsiskiria tarpdiscipliniškumu, jautriomis socialinėmis temomis, įvietinto meno praktikomis ir šiuolaikinio šokio jungtimis su muzika, vizualiaisiais menais bei technologijomis. Choreografės spektakliuose dažnai naudojama gyvai atliekama muzika, vaizdo projekcijos, skulptūrinės instaliacijos, o į kūrybinius procesus įtraukiamos įvairios bendruomenės – senjorai, žmonės su negalia, skirtingų kartų ir profesijų atlikėjai. Greta šokio spektaklių A. Šeiko kuria šokio operas, performansus, spektaklius-ekskursijas, muzikinius ir teatrinius pastatymus.

Per daugiau nei du kūrybinės veiklos dešimtmečius choreografė sukūrė daugiau kaip tris dešimtis įvairių žanrų šokio ir muzikinių spektaklių, tarp jų – „Izadora“ (2008), „Dykra“ (2011), „Džiuljetos“ (2012), „Dior in Moscow“ (2016), „Metų laikai“ (2017), „Užpustyti“ (2019), „Oneiro“ (2020), „Indigo. Das Schliemann Project“ (2022), “Onos” (2025), taip pat šokio spektaklius vaikams „Baltoji lopšinė“ ir kitus. Choreografės darbai pristatyti Lietuvoje ir užsienyje – JAV, Islandijoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje bei kitose šalyse.

A. Šeiko bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos nacionaliniais ir valstybiniais teatrais. Ji taip pat yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė.

2015 m. choreografei įteiktas „Boriso Dauguviečio auskaras“ už šiuolaikinio šokio ir garso spektaklio-ekskursijos „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda / Mėmelis“ režisūrą ir choreografiją bei nuoseklią tarpdisciplininio meno plėtrą. Vėliau A. Šeiko pelnė ir kitų svarbių įvertinimų – „Auksinį scenos kryžių“, Vitos Mozūraitės premiją, Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premiją, o 2021 m. jai suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.