KLAIPĖDOS FESTIVALIS
2021 metais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pirmąsyk surengtas tarptautinis Klaipėdos festivalis per keletą metų tapo vienu karščiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo taškų, sutraukiančiu būrius operos, klasikinės muzikos ir šokio gerbėjų į Baltijos pajūrį pačiame atostogų sezono įkarštyje rugpjūčio pradžioje.
Festivalio išskirtinumą visų pirma lėmė vietos pasirinkimas – aukštosios kultūros renginiams iš pažiūros ne itin derantis istorinis Paulio Lindenau laivų statyklos didysis elingas prie Kuršių marių, tapęs festivalio vizitine kortele ir neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu spektaklių kūrėjams, mėginantiems kaskart vis kitaip kūrybiškai įveiklinti šį pramonės paveldo objektą. Jo aukštos metalinės konstrukcijos, kranai ir kiti objektai tarnavo natūraliomis dekoracijomis didiesiems Klaipėdos festivalio projektams – operų ir šokio spektaklių pastatymams, stambių formų veikalų teatralizuotoms inscenizacijoms bei pasaulinę šlovę pelniusių solistų, gastroliuojančių kolektyvų koncertams su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir choru.
Tačiau net ir kintant festivalio formatui bei lokacijoms, pajūrio gamtos ir Klaipėdos krašto urbanistinio, kultūrinio paveldo dermė išlieka viena svarbiausių festivalio temų. Tarsi slaptas kontrapunktas ji nuolat atsikartoja ne tik unikaliuose scenos menų projektuose, gimstančiuose atvirose uostamiesčio erdvėse, bet ir festivalio forume, kuriame žinomi menininkai, mokslininkai, visuomenės aktyvistai, įvairių institucijų vadovai susitinka padiskutuoti aktualiomis Klaipėdos miestui temomis.
Naujojo festivalio „krikštatėvis“ – Richardas Wagneris ir jo „Skrajojantis olandas“
Tarp svarbių festivalio akcentų išliko daugelį metų iki tol Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro puoselėta tradicija ypatinga premjera kasmet rugpjūčio 1-ąją pažymėti miesto gimtadienį 1998–2020 m. rengtame tarptautiniame operos ir simfoninės muzikos festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Šis festivalis, gimęs iš KVMT garbės dirigento Stasio Domarko iniciatyvos, daugelį metų nuosekliai vykdė savo misiją – puoselėjo profesionalųjį scenos meną Vakarų Lietuvoje, kasmet pristatydamas operos, operetės ir šokio spektaklius, simfoninės ir vokalinės muzikos programas. Tad nenuostabu, kad inspiracija naujam festivaliui tapo irgi miesto gimtadieniui, o sykiu ir muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti, 2020 m. senajame elinge pastatyta Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ su tikru tarp žiūrovų iš marių įplaukiančiu „vaiduoklių laivu“.
R. Wagneris ir būtent ši ankstyvoji jo „romantinė“ opera buvo pasirinkta neatsitiktinai: idėją sukurti „Skrajojantį olandą“ kompozitoriui įkvėpė užsitęsusi kelionė kaip niekad audringa Baltijos jūra, kuria keleriais metais anksčiau jam yra tekę keliauti ir į Klaipėdą (tuomet dar vadintą Mėmeliu) – gastrolių su Karaliaučiaus miesto teatro operos trupe ir orkestru antrojo kapelmeisterio vaidmenyje 1836 metų rugpjūtį. Režisieriaus Daliaus Abario sumanyto ir tuometinės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės palaiminto pastatymo originalumas, aukšta meninė kokybė, išmoningas specifinės vietos ir įrangos pritaikymas publikos bei kritikų buvo įvardytas ne tik ryškiausiu metų spektakliu Klaipėdoje („Padėkos kaukė“, 2021), pastatymu, garsinančiu uostamiesčio vardą pasaulyje („Albatroso“ apdovanojimas, 2021), Lietuvos operos šimtmečio įvykiu („Auksinis scenos kryžius“ už režisūrą), bet ir vienu įsimintiniausių R. Wagnerio operos pastatymų per visą jos istoriją. Prie grubios elingo architektūros rėmuose įrengiamų dekoracijų pridėjus mariomis praplaukiančių laivų siluetus, prie uosto aplinkos garsų – moderniomis technologijomis meistriškai suvaldytą akustiką, prie nenuspėjamai kintančių pajūrio orų – scenoje tonomis besiliejantį vandenį, šėlstančią audrą, šviesų ir pirotechnikos efektus, darosi nesunku suprasti, kodėl šis pastatymas it magnetas traukė publiką tokia neprilygstama potyrių puokšte.
„Skrajojantis olandas“ sugrįžo į elingą dar dvejus metus iš eilės pirmajame ir antrajame Klaipėdos festivaliuose, taip pat Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“, kur sulaukė entuziastingų gerbėjų reakcijų iš viso pasaulio. Būtent šio pastatymo sėkmė suteikė postūmį naujam tarptautiniam festivaliui, kurio pagrindiniais tikslais tapo Klaipėdos vardo garsinimas pasaulyje ir jos unikalaus urbanistinio, kultūrinio, gamtinio paveldo aktualizavimas.
Progos, temos, premjeros
2021–2024 metais festivalio meninę programą, kryptį ir temas formavo buvusi KVMT vadovė ir festivalio meno vadovė Laima Vilimienė. Kasmet festivalis vis keitė temą, atsispindėjusią ir jo programose: pirmasis buvo skirtas Baltijos jūros ekologijai ir ekoženklams mūsų kasdieniame gyvenime, antrasis – Klaipėdos miesto 770-ajam jubiliejui, trečiasis – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, ketvirtasis – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui.
Siekdamas atkreipti dėmesį ne tik į Klaipėdos miestą, bet ir jame gyvenančius kūrėjus, festivalis jiems užsakė ypatingoms progoms skirtų naujų sceninių kūrinių. 2022 m. rugpjūčio 1 d. minint lygiai 770 metų nuo tos dienos, kai 1252 m. buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias, buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje buvo pristatyta teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, kurią specialiai šiai progai sukūrė du Klaipėdoje gyvenantys broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, buvęs Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. 2023 m. Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis buvo paminėtas istorijų operos „Klaipėda“ pasauline premjera. Libretą operai sukūrė rašytojas ir filosofas Arvydas Juozaitis, o muziką – net keturi Klaipėdoje gyvenantys kompozitoriai: Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. 2024-ųjų festivalio tarptautiškumo temą atliepė vienaveiksmių baletų diptiko „Reverb‘as“ premjera, kurią pristatė vienas tarptautiškiausių KVMT kolektyvų – baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas. Jo kvietimu festivalyje nauju kūriniu debiutavo ir Vokietijoje gyvenantis britų choreografas Douglasas Lee.
Per pirmuosius ketverius metus festivalio lankytojai atviroje elingo scenoje išvydo ir daugiau įspūdingais sceniniais sprendimais pasižyminčių kūrinių: žymaus nūdienos choreografo, Mariboro teatro baleto trupės (Slovėnija) vadovo Edwardo Clugo su KVMT baleto šokėjais atgaivintus spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“ (2021), D. Abario režisuotą antrąjį specialiai elingui pritaikytą projektą – videografinį spektaklį pagal C. Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ (2023), muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuriame skambėjo solistų atliekamos dainos iš Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasika, barokines puotas menanti muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“ su ugnies ir šokio pasirodymu (abu 2024). Koncertuose, dalyvaujant KVMT simfoniniam orkestrui, teatro ir kviestiniams solistams, buvo pažymėta KVMT 35 metų veiklos sukaktis (Operos gala koncertas, 2022), drauge su iš kariaujančios Ukrainos atvykusiais muzikais pristatyta Ukrainos ir Lietuvos nacionalinę kūrybą reprezentuojanti programa („Karo ir taikos dainos“, 2023).
Penktojo festivalio paantrašte tapo 2025 metais visoje šalyje ir už jos ribų švenčiamos lietuvių profesionalaus meno pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės, o traukos taškas iš elingo keliasi į naujas erdves – pernai duris atvėrusį naująjį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir netoli jo esančias viešąsias erdves. M. K. Čiurlionio kūryba bus reflektuojama ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui ir chorui atliekant jo kūrinius (koncertas „Kodas MKČ“ KVMT salėje „Jūra“), bet ir teatro šokėjams kūrybiškai interpretuojant jo dailės darbus, o elektroninės muzikos kūrėjams – jo muzikinį palikimą („Misterija REX“ Klaipėdos skulptūrų parke). Į penktąjį festivalį sugrįš ir R. Wagnerio kūryba. Šįkart festivalio lankytojai išgirs žymių Lietuvos bei užsienio solistų AB „Klaipėdos energija“ kieme atliekamas ištraukas iš kitos jo ankstyviosios operos – „Lohengrino“. Pirmą kartą festivalio istorijoje į KVMT sceną pakviesime svečius: kompanija „Operomanija“ pristatys daugybę garbingų apdovanojimų pelniusią Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės šiuolaikinę operą 10-iai kasininkių, aplinkos garsams ir fortepijonui „Geros dienos!“.
Tiek nuolatinius festivalio lankytojus, tiek jo dar neatradusius uostamiesčio gyventojus bei svečius kviečiame būtinai įtraukti Klaipėdos festivalio renginius į savo atostogų planus Baltijos pajūryje ir papildyti aktyvaus poilsio pramogas ar gaivias atokvėpio akimirkas kultūriniais įspūdžiais!