DON ŽUANAS
2 veiksmų opera, atliekama originalo kalba su rečitatyvais lietuvių kalba
Libreto autorius Lorenzo Da Ponte
Rečitatyvus į lietuvių k. vertė Vytautas Bložė
„Tyliau! Užuodžiu moters kvapą!“ – šnabžda naujos aukos tykantis Don Žuanas. Toks absurdiškas pareiškimas nė kiek nenustebina jo ištikimo tarno Leporelo: kantriai laukti damoms meilikaujančio pono jam – kasdienybė. Jo sudarytame kataloge – jau per du su puse tūkstančio pono suvedžiotų moterų penkiose šalyse, vien Ispanijoj jų „tūkstantis ir trys“. Tačiau už godžiai geriamą gyvenimo saldybę ir kūniškus malonumus neišvengiamai tenka susimokėti: viena Don Žuano suvedžiotų ir paliktų damų taps prakeiksmu žaviajam palaidūnui, drąsiai pakvietusiam vakarienės akmeninį svečią ir priėmusiam pastarojo kvietimą į dvikovą…
Wolfgango Amadeaus Mozarto „linksmoji drama“ apie liūdnai pasibaigusius širdžių ėdiko Don Žuano nuotykius įgavo naują pavidalą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje 2019 m. gegužę. Ją šįkart režisavo nebe pirmą kartą šios operos interpretacijos ėmęsis teatro režisierius Jonas Vaitkus po 1987 metais jos motyvais sukurto vaidybinio filmo. Režisieriaus idėją, kad „donžuanizmo“ bruožų turi tiek vyrai, tiek moterys išreiškia šalia operos veikėjų pasirodančios belytės klykiančios būtybės, kurios bando prisitaikyti, dalyvauti veiksme ar net kreipti veikėjų likimus. Ši provokuojanti misija scenoje buvo patikėta Aurelijaus Liškausko vadovaujamiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjams ir net pačiam choreografui. Gludinti Mozarto muzikos atlikimo subtilybes ir vadovauti operos pastatymui buvo pakviestas Zalcburgo „Mozarteumo“ universiteto profesorius, Mozarto operų studijų instituto įkūrėjas, dirigentas Josefas Wallnigas, tituluojamas Austrijos muzikos ambasadoriumi ir Mozarto muzikos atlikimo autoritetu.
I veiksmas
Naktis Sevilijoje. Don Žuano tarnas Leporelas skundžiasi gyvenimo neteisybe: jis ir vėl priverstas laukti savo pono, slapta nusėlinusio pas Doną Aną. Tačiau šįkart Don Žuaną ištinka nesėkmė. Dona Ana tamsoje neatpažįsta suvedžiotojo ir sukelia triukšmą. Mėgindamas sprukti, Don Žuanas nukauna kelią jam pastojusį Donos Anos tėvą – Komandorą.
Don Žuano ilgai nesikremta dėl nelemto atsitikimo – jis greitai pamiršta nakties nuotykį ir jau sekioja kitą savo meilės kerų auką. Bet jo ir vėl laukia nusivylimas: šį pasirodo esanti Dona Elvyra, anksčiau jo palikta mylimoji. Nepajėgiančios jo užmiršti Donos Elvyros širdyje teberusena meilė žaviam mergišiui, bet jos saldumą kartina apmaudas dėl jo išdavystės. Leporelas bando paguosti nelaimingąją pasakodamas apie nepasotinamą jo pono potraukį moterims bei skaitydamas ilgiausią buvusiųjų pono meilužių vardų sąrašą, kuriame jų jau tūstantis ir trys.
Don Žuano dėmesį patraukia šventinė procesija. Tai valstiečiai Mazetas ir Cerlina švenčia jungtuves. Jaunutė nuotaka krinta Don Žuanui į akį. Saldžios viliotojo kalbos susuka jai galvą. Nedaug trūksta, kad Cerlina atsiduotų žavingam nepažįstamajam savo vestuvių pokylio vidury. Tam sutrukdo Don Žuanui iš paskos atsekusios Dona Elvyra ir Dona Ana su savo sužadėtiniu Don Otavijumi. Dona Ana atpažįsta savo tėvo žudiką ir ragina Don Otavijų atkeršyti už tėvo mirtį.
Pokylis Don Žuano rūmuose. Daugelis svečių – su kaukėmis, tad keršyti atėjusiems Donai Elvyrai, Donai Anai ir Don Otavijui lengva pasislėpti tarp šokančių svečių. Šokdamas su Cerlina, Don Žuanas nepastebimai išvilioja ją iš salės. Linksmybes nutraukia išgąstingas Cerlinos riksmas, papiktinęs pokylio svečius. Don Žuanas ir Leporelas priversti sprukti iš savo rūmų.
II veiksmas
Don Žuanas bando įsibrauti į Donos Elvyros namus, nes jo dėmesį patraukia daili buvusios mylimosios kambarinė. Norėdamas iš namų išvilioti jo planams trukdančią šeimininkę, jis pasitelkia klastą: apsikeičia apsiaustais su savo tarnu ir abu gieda karštos meilės serenadą po Donos Elvyros langais. Taip Don Žuano išsiilgusi Dona Elvyra puola į persirengusio Leporelo glėbį, o rūmų link slenkantis suvedžiotojas netikėtai sutinka kerštu degantį Mazetą su savo sėbrais. Tačiau Leporelu persirengusiam Don Žuanui ir vėl pavyksta pasprukti. Atskubėjusi Cerlina guodžia muštynėse nukentėjusį savo jaunikį. Pasirodo tikrasis Leporelas, kurį valstiečiai palaiko Don Žuanu. Išsigandęs jų keršto, Leporelas papasakoja apie savo pono apgaulę.
Kaip iš anksto buvo sutarę, ponas ir tarnas susitinka naktį kapinėse. Don Žuanas pasakoja Leporelui savo naujausius nuotykius, kol jo žodžius nutraukia griausmingas balsas. Į jį kreipiasi ant kapo stovinti Komandoro statula. Narsusis Don Žuanas nepabūgsta naktį atgijusios velionio dvasios ir žaismingai pakviečia garbųjį Komandorą vakarienės.
Don Žuano rūmuose prasideda lemtingoji puota. Dona Elvyra ragina Don Žuaną atsisakyti nuodėmingo gyvenimo, primindama už piktadarybes gresiantį atpildą. Staiga pasigirsta sunkūs žingsniai – nužudytojo Komandoro statula audringą naktį priėmė Don Žuano kvietimą ir jo laukia pelnyta bausmė.
Mylėti, nekęsti ir nevaldomai kvatotis
