Friderikas Šopenas: visą gyvenimą trukusi meilės istorija. Gruodžio lietus
Estijos nacionalinio teatro Vanemuinės gastrolės Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
„FREDERIKAS ŠOPENAS: VISO GYVENIMO MEILĖS ISTORIJA. GRUODŽIO LIETUS.“
DVIEJŲ VEIKSMŲ BALETAS
Kompozitorius Frédéric Chopin
Režisierė, choreografė, scenarijaus autorė ir scenografė Kristina Paulin (Slovakija/Vokietija)
Kostiumų dailininkė Stephanie Bäuerle (Zalcburgo Landestheater)
Garso režisierius ir kompozitorius Davidson Jaconello (Kanada)
Šviesų režisierius Imbi Mälk
Režisierės asistentė Silvia Azzoni (Hamburgo baletas)
Repetitorė Jelena Karpova
Scenos vadybininkė Ülle Tinn
Režisierė Kristina Paulin šį baletą skiria savo mylimam tėvui Ján Borbély.
PREMJERA 2024 M. KOVO 2 D. VANEMUINE TEATRO MAŽOJOJE SALĖJE
Pianistas Margus Riimaa
Vaidmenys
George Sand Ana Maria Gergely
Frederikas Šopenas Alain Divoux
Solange, George Sand duktė Caroline Maquignon
Maurice, George Sand sūnus Vladyslav Kalys
Šopeno muzika Bradley Howell
George Sand alter ego Maria Engel
Ludwika, Šopeno sesuo Selma Strandberg
Du aktoriai Akihito Shimogata, Gerardo Avelar
Ferencas Listas Gustavo Pedro
Šopeno motina Natalie Barbis
Paryžiaus salės svečiai ir Šopeno muzika Elena Troisfontaines, Mallika Aithala, Ilona Voloshko, Maarja Praks, Mariko Ackermann, Yuta Irikura, Hodaka Maruyama, Benjamin Kyprianos, Noah Wheatley, Jack Fielding, Isaac Calstar Fisher, Spike Frobisher
Mano pagrindinis dėmesys balete „Gruodžio lietus“ skiriamas svarbiems Frederiko Šopeno gyvenimo įvykiams ir jo santykiams bei meilei prancūzų rašytojai George Sand. Visa kompozicija yra įkvėpta Šopeno gyvenimo įvykių. Mano tikslas buvo sąmoningai nesekti jo biografijos žodis į žodį, o tyrinėti svarbiausius Šopeno gyvenimo momentus, temas ir įvykius bei gilintis į jo emocinį aspektą. Jau keletą metų studijuoju Frederiko Šopeno biografiją. Mane sužavėjo ir įkvėpė ne tik graži jo muzika, bet ir sudėtingas gyvenimas. Tik klausantis jo kompozicijų galima tikrai suprasti, koks jis buvo, nes būtent jose Šopenas išreiškė save. Šiame balete norėjau išreikšti tai, ką, mano manymu, jis jautė, kokios buvo jo mintys ir kas kiekviename jo gyvenimo etape vyko jo galvoje. Ferencas Listas apie Šopeną rašė: „Jis savo meną naudojo tik tam, kad sau pačiam sugrotų savo tragediją.“ Tai buvo pagrindinis mano įkvėpimo šaltinis – jo vidinis pasaulis ir jo konflikto su išoriniu pasauliu dualumas. Nemanau, kad reikia žodžiais apibūdinti, kas buvo Šopenas. Aš tiesiog klausau jo muzikos ir jaučiu jo sielą. Šopenas yra jo muzika, jis įdėjo savo sielą į savo kūrybą, kuri išsaugos jo gyvenimo kovas ir atsidavimą menui. Būtent per šį meną jis liks su mumis amžinai, ir aš noriu perteikti jums jo didžiausių kūrinių interpretaciją bei jo istorijos ir gyvenimo įžvalgas.
– Kristina Paulin, režisierė
Siužeto santrauka
Baletas pasakoja tragišką Frederiko Šopeno ir rašytojos George Sand meilės istoriją. Pasakojimas prasideda kompozitoriaus mirties valandą, kai George Sand nėra šalia, o prisiminimai grąžina į jų pirmąjį susitikimą Paryžiuje, užsimezgusią meilę ir pirmuosius Šopeno ligos ženklus.
Žiemos kelionė į Maljorką, tikėtasi, sustiprins sveikatą ir leis kurti, tačiau nuolatinis lietus, konfliktai šeimoje ir Šopeno silpstantis kūnas sukuria įtampą. Galiausiai, blogėjant jo būklei, visi sugrįžta į Paryžių.
Antrajame veiksme ryšys tarp Sand ir Šopeno pamažu nyksta – ji pavargsta jį slaugyti, o jos sūnus Maurice prieš jį priešinasi. Tuo metu Solange vis labiau prisiriša prie kompozitoriaus. Sand ir dukters konfliktas, Solange santuoka bei nutrūkęs susirašinėjimas galutinai atskiria Sand nuo Šopeno.
Artėjant gyvenimo pabaigai, Šopeną lanko sesuo Ludwika, jis prisimena šeimą ir sugroja paskutinį koncertą. Baletas uždaromas jo mirties scena, kuri atkartoja istorijos pradžią.
Balete bus atliekami šie Frédéric Chopin kūriniai:
Preliudas Nr. 4, Largo, mi minoras, op. 28
Noktiurnas Nr. 2, Lento sostenuto, re-bemol mažoras, op. 27
Koncertas fortepijonui Nr. 1 mi minore, op. 11
I dalis – Allegro maestoso
Valsas la minore, B.150
Valsas Nr. 2, Lento, la minoras, op. 34
Preliudas Nr. 15, Sostenuto, re-bemol mažoras („Lietaus lašai“), op. 28
Preliudas Nr. 2, Lento, la minoras, op. 28
Etiudas Nr. 12, Allegro molto e con fuoco, do minoras („Okeanas“), op. 25
Noktiurnas Nr. 20, Lento con gran espressione, do-bemol minoras, B.49
Etiudas Nr. 12, Allegro con fuoco, do minoras („Revoliucinis“), op. 1
Noktiurnas Nr. 1, Lento, do minoras, op. 48
Didžioji polonezė brilliante, op. 22
I dalis – Andante spianato. Tranquillo, sol mažoras
Sonata fortepijonui Nr. 2 si-bemol minore, op. 35
I dalis – Grave – Doppio movimento
Sonata fortepijonui Nr. 2 si-bemol minore, op. 35
III dalis – Laidotuvių maršas (Marche funèbre)
Noktiurnas Nr. 1, Andante, mi minoras, op. 72
Estijos Nacionalinis Teatras „Vanemuine“
Tartu mieste esantis „Vanemuine“ teatras yra seniausias estų kalba spektaklius pristatantis teatras Estijoje, įkurtas 1870 m. „Vanemuine“ taip pat yra pirmasis profesionalus teatras Estijoje (1906 m.) ir vienintelis teatras, kuriame rodomi trijų žanrų spektakliai: operos, operetės bei miuziklai, taip pat klasikinio ir šiuolaikinio baleto bei dramos spektakliai. Teatras turi tris skirtingus pastatus ir jame dirba daugiau nei 350 žmonių, įskaitant tarptautinę baleto trupę bei didelį simfoninį orkestrą. Čia dažnai koncertuoja ir kviestiniai solistai. „Vanemuine“ yra repertuarinis teatras – kiekvieną sezoną jo programa apima daugiau nei 50 skirtingų žanrų spektaklių.
.
Siužeto santrauka
Veiksmas vyksta 1838–1849 m. Paryžiuje ir Nohante (Prancūzija) bei Maljorkoje (Ispanija).
I veiksmas
Istorija prasideda nuo Frederiko Šopeno gyvenimo pabaigos. Šopeno nusivylimui, George Sand nėra su juo jo paskutinėmis gyvenimo valandomis, nors ir buvo tai pažadėjusi. Mirties akimirką šalia kompozitoriaus yra jo sesuo Ludwika ir George Sand dukra Solange. Po Šopeno mirties Ludwika, vykdydama mirusiojo norą, jo širdį parveža į Lenkiją.
George Sand yra savo kambaryje ir rašo knygą. Jos dukra Solange grįžta iš Šopeno laidotuvių, įjungia gramofoną su kompozitoriaus muzika. George Sand, kurią su Šopenu siejo tragiška meilės istorija, mano, kad tai netinkama, ir pradeda ginčą. Tai supykdo Solange, kuri taip pat jautė simpatiją Šopenui. Ji išeina, o George Sand lieka viena. Grįžta prisiminimai apie ją ir Šopeną. Jo šešėlis pasirodo lange. Jos prisiminimus sutrikdo pavydus sūnus Maurice, kuris išjungia muziką ir išneša gramofoną. Kai sūnus išeina, Sand randa savo dienoraštį. Jos mintys grąžina ją į tą akimirką, kuomet Paryžiuje pirmą kartą išgirdo Šopeną grojant.
Svečiai atvyksta pasiklausyti Šopeno koncerto. Tarp jų yra ir jauna revoliucionierė Sand – čia ji pirmą kartą išgirsta Šopeno muziką. Susižavėjusi juo iš pirmo žvilgsnio, Sand susiduria su Šopeno nepasitenkinimu – moteris, vilkinti kostiumą ir rūkanti cigarą. Sand nesutrinka ir toliau siekia jo dėmesio, siųsdama jam savo noveles. Galų gale Šopenas irgi susižavi ja, ir jie stipriai įsimyli. Tuo pačiu metu pasireiškia pirmieji Šopeno ligos požymiai.
Šopenas, Sand ir jos vaikai nusprendžia kartu praleisti žiemą Maljorkoje, kad Maurice galėtų atgauti jėgas kovojant su reumatu, Šopenas galėtų kurti muziką, o Sand – rašyti knygas. Iš pradžių atrodo, kad jie puikiai leidžia laiką kaip šeima. Tačiau Maurice nėra patenkintas savo motinos naujuoju meilužiu. Kadangi jis nebeturi visiško Sand dėmesio, Maurice pradeda pavydėti ir jaučiasi nusivylęs. Žinodamas, kad motina eis jo ieškoti, Maurice išbėga į audrą.
Jie tikisi, kad šiltas klimatas bus naudingas Šopeno sveikatai, tačiau šią žiemą Maljorkoje ypač daug lyja, o Šopeno sveikata silpnėja. Be to, Šopenas yra prislėgtas, nes jo fortepijonas dar neatvežtas ir jis negali tęsti darbo. Įtampa didėja, šeima pradeda ginčytis. Šopenui visa tai tampa nepakeliama, jis nori grįžti ir susikoncentruoti į muziką.
Šopenas sunkiai suserga, gydytojai atvyksta jį apžiūrėti ir nesuteikia jokios vilties. Maljorkos gyventojai pradeda įtarti, kad Šopeno liga yra užkrečiama, todėl šeima yra paprašyta palikti savo dabartinę gyvenamąją vietą. Jie persikelia į apleistą kartūzų vienuolyną Valdemosoje, esantį vakarinėje salos dalyje. Šopenui gyvenimas vienuolyne yra patirtis, kupina siaubo ir vaiduoklių. Sand dienomis išeina į ilgus pasivaikščiojimus, todėl Šopenas jaučiasi liūdnas ir vienišas. Vis dėlto, po ilgo laukimo pagaliau atvežamas jo fortepijonas, ir tuo metu jis sukuria keletą gražių kompozicijų, pavyzdžiui, 24 preliudų ciklą, op. 28.
Šopenas dar kartą apžiūrimas gydytojų. Tuo tarpu Maurice rodo savo paveikslus motinai. Sand yra gana išsiblaškiusi – ją trikdo Šopeno riksmai, ji jaudinasi dėl jo. Maurice jaučiasi susierzinęs. Jis nelaimingas, nes Šopenas yra dėmesio centre, ir šeimoje kyla ginčas. Konfliktai ir pablogėjusi Šopeno sveikata priverčia šeimą grįžti į Paryžių.
Pertrauka
II veiksmas
George Sand yra viena savo kambaryje Nohante, rūko cigarą ir dirba prie naujos knygos. Jos vaikai ir Šopenas yra grįžę į Paryžių, kur Šopenas bando dirbti prie savo kompozicijų. Galiausiai Šopenas grįžta į Nohantą ir vėl gali ramiai kurti. Jis groja melodiją, kuri jam primena namus bei seserį Ludwiką. Naktimis Šopenas kuria savo garsiuosius noktiurnus.
Maurice nebegali pakęsti Šopeno muzikos, ji jį varo iš proto. Tuo tarpu Solange susižavėjimas Šopenu auga ir ji jį įsimyli. Turėdama prižiūrėti Šopeną kaip „neįgalųjį“, Sand pradeda jaustis tarsi turėtų tris vaikus. Kito koncerto Paryžiuje metu Šopeną lydi Ferencas Listas, kuris atlieka jo garsųjį „Revoliucinį etiudą“ (Etiudas Nr. 12 do minore, op. 10). Listui grojant, Šopeno mintys nuklysta į prisiminimus apie jo šeimą Lenkijoje. Etiudas Nr. 12 buvo sukurtas nesėkmingos Lenkijos revoliucijos prieš Rusiją 1831 m. lapkričio sukilimo metu. Šis kūrinys išreiškė gilų Šopeno liūdesį dėl tuometinių įvykių.
Šopeno priežiūra Sand tapo pernelyg sunkia užduotimi. Pora pradeda jausti, kad jų meilė nebėra tokia pati, ji pasikeitė. Galiausiai Maurice susikrauna daiktus ir nori išvykti. Šopenas jį sustabdo ir nusprendžia išvykti pats.
Šopenas fiziškai ir psichiškai silpsta dėl tuberkuliozės. Likus vienam be Sand ir be jo paties šeimos, jo pasaulis pradeda griūti. Jam lieka tik muzika. Šopenas užsisklendžia savyje, jo protas yra muzikos natų ir bauginančių haliucinacijų chaosas.
Solange užaugo ir tapo gražia moterimi. Ji pradeda lankyti Šopeną Paryžiuje, į jo gyvenimą atnešdama viltį ir šviesą. Jie labai prisiriša vienas prie kito. Netrukus Solange išteka už skulptoriaus Auguste’o Clésingerio, o tai sukelia stiprų konfliktą tarp jos ir George Sand. Solange subrendus, nesutarimai tarp jos ir Sand sustiprėja. Solange nepritaria motinos netradiciniam gyvenimo būdui, o Sand prieštarauja jos artimam ryšiui su Šopenu. Tačiau Solange santuoka su Clésingeriu galiausiai priverčia motiną ir dukrą visiškai nutraukti ryšius. Solange ir toliau susitikinėja su Šopenu bei įtikina jį palaikyti ją šioje nesantaikoje. Tai nutraukia Sand ir Šopeno susirašinėjimą.
Šopeno sveikata vis blogėja. Jis rašo laišką savo seseriai Ludwikai, prašydamas jos atvykti į Paryžių, nes miršta. Jis prisimena savo vaikystę ir motiną. Sesuo rūpinasi juo. Šopenas atlieka paskutinį koncertą. Jo gyvenimo prisiminimai prabėga prieš akis. Sand ir Šopenas susitinka paskutinį kartą, tai įvyksta atsitiktinai. Baletas baigiasi taip pat, kaip ir prasidėjo – Šopeno mirtimi.
