LINKSMOJI NAŠLĖ

Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Franzo Leháro operetę „Linksmoji našlė“.

Vienas ryškiausių operetės klasikos šedevrų nepraranda žavesio  ilgiau nei šimtą dvidešimt metų – smagiai intriguojantis siužetas, painūs veikėjų tarpusavio santykiai, amžina meilės ir pinigų dilema, pasaulinio garso šlageriais tapę melodijos, užliejančios sielą svaiginančiais smuiko garsais, aistringi šokiai – ir žiūrovų širdys sušildytos!

Po premjeros Vienoje 1905 m. ji iš karto tapo viena sėkmingiausių ir dažniausiai statomų visų laikų šio žanro kūrinių. Per pirmuosius sceninio gyvenimo metus ji užkariavo  Europos scenas, netrukus pakerėjo kelių žemynų muzikinių teatrų publiką, padėdama įvairiatautei auditorijai bent trumpam pasislėpti nuo vis užgriūnančių pasaulio kataklizmų.

„Linksmosios našlės“ interpretaciją pristato žinoma teatro ir kino aktorė, operetės, miuziklo, įvairių renginių režisierė Viktorija Streiča. Žiūrovams jos braižas puikiai pažįstamas iš jau sukurtų ir itin pamėgtų spektaklių: „Džekilas ir Haidas“, „Mano puikioji ledi“, „Adamsų šeimynėlėׅ“, „Elisabeth“, „Mozart!“. Kūrėja žvelgia į operetės istoriją nūdienos akimis ir nukelia mus į prabangų linksmybių ir intrigų pasaulį, kuriame susipina širdžių lūkesčiai, ambicijos ir smagios staigmenos.

„„Linksmoji našlė“ – operetės etalonas, kurio išorinė prabanga, lengvas humoras ir svaigios melodijos slepia daug gilesnius sluoksnius“ – atskleidžia Viktorija, – „Operetė nebūtinai yra tik šviesi praeitis, tai žanras, galintis atgimti iš naujo, jei pasakoja aktualią istoriją. Siekiu, kad šis spektaklis būtų ne muziejinis eksponatas, o pašėlęs, nenuspėjamas, bet elegantiškas virsmas į meilės ir politikos, finansų ir likimo linijomis perpintą pasaulį. Kodėl verta rinktis operetę? Sava energija ji vis dar gali paveikti dažną žiūrovą: vienam – rafinuotas humoras ir ironija, kitam – nuostabi Léharo muzika ar smagus lengvas teatrinis žaidimas.“ Tęsdama mintį apie naujų žanro raiškos priemonių paieškas, Viktorija sako, jog jai buvo svarbu suteikti šiai istorijai aiškumo, o kiekviena detalė tarnautų ne tik lengvam pasimėgavimui, bet ir prasmingai dramaturginei visumai. Ji tikisi pasidalinti su žiūrovais „Linksmosios našlės“ elegancija, ironija, širdies šiluma ir ta nepaaiškinama trauka, kurią pati jaučia šiam kūriniui nuo savo pirmųjų žingsnių teatre.

Auditorijos akis šiame spektaklyje džiugins kerinčio grožio kostiumai, kuriuos sukūrė žymiausias Lietuvos mados guru Juozas Statkevičius. Pasak režisierės, dailininkas sukūrė ne tik kostiumus – jo dizainas padeda atsiskleisti personažų charakteriams, jų sceniniam identitetui. Tai klasikinio Holivudo įkvėpti rūbai, atspindintys veikėjų eleganciją, santykių intrigą ir žavingą operetės teatrališkumą.

Puošnios suknios ir frakai perkelia mus į XX a. pradžią, kada stulbinanti operetės „Linksmoji našlė“ sėkmė iš Europos persikėlė į Ameriką ir tapo ne tik kultūros, bet ir mados reiškiniu. Mados banga suteikė moterims naują saviraiškos formą, padėjo kurti naujus moteriško grožio standartus, pabrėžiančius prabangą, rafinuotumą ir jausmingumą. Susiformavęs „našlės stilius“ paskatino moteris rinktis elegantiškus, išskirtinai teatrališkus drabužius bei aksesuarus, tapo įkvėpimo šaltiniu įvairioms prekėms: grakščių siluetų, juodos ir aukso spalvos nėrinių suknelėms ir didžiulėms plunksnų skrybėlėms, kvepalams, kitiems aksesuarams, netgi „Merry Widow“ kokteiliams ar cigaretėms.

Prašmatnūs spektaklio kostiumai puikuosis scenografo Vaidoto Jakučio sukurtame scenovaizdyje. Aistringuosius operetės šokius pastatė teatro baleto šokėjas, primarijus Valerijus Osadčenko, tai jo – choreografo debiutas. Savo karjerą Osadčenko pradėjo kaip sportinių šokių šokėjas, skynęs laurus ir tarptautiniuose konkursuose, vėliau jis sušoko daug įsimintinų partijų teatro šokio ir baleto spektakliuose. Režisierės pageidavimu jam teko uždavinys pagrindinį operetės šokį valsą kilstelėti į daugiau prasmių skleidžiantį choreografinį numerį, kurio dramaturgijoje įžvelgtume įtampą, jausmus ir santykių dinamiką. Šokis operetėje tapo ne tik pramoga, bet ir pasakojimo dalimi, nes juo pasakoma daugiau nei žodžiais.

„Operetė ypač melodinga, jos temose skamba vengrų, rumunų muzikos motyvai, paryžietiškas valsas“ – pasakoja pastatymo vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius intriguodamas, kad pirmą kartą žiūrovai klausosi pilnos šio kūrinio uvertiūros, o spektaklio partitūrą dar papildo fragmentai iš kitų Leharo operečių, išgirsime net garsųjį J. Offenbacho „Kankaną“. – „Šiandien rodos įprasta, kad po vokalinio numerio šokamas šokis. O kur dar veikėjų šokis be žodžių, išreiškiantis herojų emocijas? Tai sugalvojo būtent Leharas!“, – primena dirigentas. – „Kompozitorius suteikė operetei dramatizmo, norėjo, kad žiūrovai meilės scenas išgyventų drauge su herojais, išspaustų „pasigėrėjimo ašaras“, – tikiuosi to ir pasiekėme, sako Janulevičius.

Pagrindinius vaidmenis gastrolėse Klaipėdoje dainuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai: Haną Glavari įkūnys Gabrielė Kuzmickaitė, grafą Danilą Danilovičių – Andrius Apšega. Egidijus Bavikinas atliks Kamilio de Rosijono vaidmenį, Viktorija Zeilikovičiūtė bus Valensjena, Žanas Voronovas įkūnys Baroną Mirką Cėtą.

Pagrindinės veikėjos Hanos Glavari vaidmuo išskirtinis Gabrielės Kuzmickaitės karjeroje, mecosoprano savininkės retai lepinamos pagrindinėmis partijomis operose ar operetėse, tačiau Hanos partija solistei tinka.Gabrielė sukūrė keletą personažų Kauno scenoje, kviečiama dainuoti ir į Klaipėdos muzikinį teatrą, aktyviai dalyvauja koncertinės programose ir įvairiuose projektuose, tarp kurių yra netgi roko grupė „Thundertale“, su kuria dalyvavo roko operos „Karalių kraujas“ pastatyme ir išleido vinilinę plokštelę, sėkmingai pristatą šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Jaunoji solistė apie savo heroję sako: „Hanos personažas yra labai žaismingas, turi daug šarmo, tai leidžia kurti su scenos kolegomis gyva žaidimą, siužeto šmaikštumas suteikia galimybę turėti lengvumo ir sau. Repeticijų metu pakvailiodavom, ir iš to gimė stebuklai. Kol kas sunkoka derinti Hanos eleganciją ir žaismingumą, nes išorėje ji turi būti natūrali, žaisminga, bet viduje slėpti skaudžią istoriją ir išlaikyti atstumą su Danila, nors norėtų pulti jam į glėbį. Tai nėra dramatinis vaidmuo, bet žiūrovams turi parodyti slepiamą jos vidinę dramą: skausmą, išgyvenimus, naujas patirtis ir santykių kūrimą, kurie išoriškai nematomi. Man padeda muzika, lengviau dainuojant vaidinti, negu kalbėti prozą, nes joje daugiau asmeniškumo. Muzika teikia visą emociją, Leharas viską parašė, tereikia tik klausyti ir viskas gaunasi savaime.“

Grafo Danilos vaidmenį operetėje kuriantis Andrius Apšega, kalbėdamas apie istorijos aktualumą šiandien sako, kad siužeto vingiai ir vaidybinis scenų turinys yra suprantamas visais laikais. „Meilė, pavydas, nesusikalbėjimas, neištikimybė, socialinio statuso skirtumai visada yra svarbūs. Labai mėgstu herojinius vaidmenis operetėse, esu nemažai jų sukūręs ir, manau, kad didžiausias iššūkis yra kaskart kitaip ir naujai pažvelgti, nesikartoti ir vaidyboje atrasti spalvų, išeiti iš komforto zonos naudojantis tuo, ką jau esu įvaldęs. Šiame spektaklyje didžiausiu iššūkiu man buvo choreografijos ir vaidybos vientisumas.“

„Kai gyvenimas pasiūlo antrą galimybę, ar verta jos atsisakyti? Atsakymo į klausimą ieško operetės „Linksmoji našlė“ veikėjai – kilmingi, žavingi ir šiek tiek nutrūktgalviai. Operetėje pinasi, sąveikauja siužetinės linijos apie turtą, visuomenės lūkesčius, finansinę šalies nepriklausomybę ir subtilią asmeninę meilę. O juk tai – amžina! Spektaklis atskleis, kaip aukštuomenės pasaulis gali tapti spąstais, kuriuose turtas ir įsipareigojimai ima riboti asmeninius žmogaus pasirinkimus. Pagrindinė herojė Hana, tapusi šalies nepriklausomybės simboliu, naudojasi finansine laisve, kad išsaugotų savo asmeninį gyvenimą, nepaisydama visuomenės poreikių. Situacija skatina susimąstyti, ar turtas suteikia laisvę, ar paverčia žmogų įkaitu?”–, teigia Viktorija  Streiča.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

Franz Lehar operetė LINKSMOJI NAŠLĖ

Režisierė VIKTORIJA STREIČA

Muzikinis vadovas ir dirigentas JONAS JANULEVIČIUS

Kostiumų ir grimo dailininkas JUOZAS STATKEVIČIUS

Scenografas VAIDOTAS JAKUTIS

Choreografas VALERIJ OSADČENKO

Šviesų dailininkė MONIKA ŠERSTABOJEVAITĖ

Chormeisterė RASA VAITKEVIČIŪTĖ