REVERB’AS
Gajaus Žmavco ir Douglaso Lee vienaveiksmių baletų diptikas
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė po kelerių metų pertraukos sugrįžo į gamtos stichijoms atvirą Klaipėdos festivalio sceną senajame elinge. Jau įrodžiusi savo profesinę meistrystę, meninę brandą ir gyvybingumą pastaraisiais metais KVMT scenoje atgaivintų Edwardo Clugo, Roberto Bondaros, Alexanderio Ekmano šokio spektaklių pastatymuose, apdovanojimais įvertinta ir atsinaujinusi teatro baleto trupė šįkart pristatė specialiai jai žinomų choreografų sukurtų dviejų naujų šiuolaikinio baleto spektaklių pasaulines premjeras.
Pirmoje vakaro dalyje naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas žadėjo elinge susirinkusiai publikai pademonstruoti visą trupę kaip vientisą organizmą. Pasak jo, „pavadinome šį šokio spektaklių diptiką madingu žodžiu reverbas, nes tikimės, jog naujų šokio spektaklių pasaulinės premjeros rezonuos, nuaidės plačiai ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.“
Užbaigęs šokėjo karjerą Slovėnų nacionaliniame teatre Maribore ir prieš dešimtmetį ėmęs reikštis kaip laisvai samdomas choreografas, o sykiu ir garso takelių bei vaizdo projekcijų šokio spektakliams kūrėjas, G. Žmavcas pradėjo bendradarbiauti su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru 2021-aisiais statant E. Clugo spektaklius. Su Klaipėdos baleto trupe užsimezgusi abipusė simpatija ne sykį sugrąžino šį įvairiais talentais apdovanotą menininką į uostamiestį įgyvendinti savo kūrybinių sumanymų, kol jis galiausiai nusprendė įteisinti savo santykius nuo 2023–2024 metų sezono pradžios tapdamas trupės meno vadovu. „Spektaklio pavadinime „Audio Unit“ (Garso elipsė) susijungia du man svarbūs dėmenys: garsas arba muzika, kurią kuriu pats, ir vienetas – mūsų trupės narių visuma ir vienybė. Tai pirmasis Klaipėdos baleto trupės pastatymas man tapus jos meno vadovu, dėl to jame pasirodys visi trupės šokėjai,“ – aiškino choreografas. Apvilkęs šokėjus savo kurtais androginiško stiliaus kostiumais, kuriuos įkvėpė praėjusio amžiaus aukštosios mados reminiscencijos, choreografas kuria elegantišką ir patrauklią spektaklio vizualinę estetiką. Jis taip pat yra ir spektaklio garso takelio klavesinui, styginiams ir mušamiesiems autorius.
Antroje vakaro dalyje Klaipėdos scenoje savo naują kūrinį pristatė G. Žmavco kvietimu Lietuvoje pirmąkart viešintis žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee. Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, jis jau beveik trisdešimt metų gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV, Kanadoje. Abu choreografai susitiko šiemet Dortmunde, tenykščiame operos teatre statydami savo šokio spektaklius Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo baleto trupės projektui „Da Vinci Mode“. „Man patiko jo choreografija, o jam mano, – pasakoja D. Lee. – Sužavėjo Klaipėdos teatro baleto meno vadovo vizija apie naujo teatro jauną baleto trupę, planuojamus pastatymus ir repertuarą. O atvykus į Klaipėda sužavėjo ir čionykštė baleto trupė – atvira naujovėms, galinti įgyvendinti įvairiausius sumanymus, puiki medžiaga kiekvienam choreografui. Prieš atvykdamas sąmoningai vengiau žiūrėti vaizdo įrašus, o atvykęs pirmas tris dienas tiesiog bendravau su trupės nariais – norėjau juos pažinti kaip asmenybes, stebėjau, kaip jie šoka. Norėjau sukurti choreografiją būtent čia dirbantiems baleto profesionalams, kuri tiktų jų kūnams lyg puikiai pasiūtas kostiumas.“ Beje, choreografas pats šiam spektakliui sukūrė ir kostiumus.
Tiesioginės kviestinio choreografo ir Klaipėdos baleto trupės sąveikos rezultatas – šokio spektaklis „Callisto“ (Kalista), kuriame darniai susijungia abstrakti šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir natūrali elingo aplinka. Garso takelį spektakliui sukūrė ne vienam D. Lee šokio spektakliui muziką anksčiau kūręs Berlyne gyvenantis australų garso menininkas ir prodiuseris Nicolasas Sávva.
„Kalista – tai mano sceninis slapyvardis ir kartu graikų nimfos vardu pavadintas antras pagal dydį Jupiterio palydovas (trečias pagal dydį palydovas Saulės sistemoje), išvarpytas gilių kraterių, kurių briaunų viršūnes vietomis dengia ledas. Kai su kompozitoriumi diskutavome, kokios muzikos reikia mano pastatymui, prašiau, kad joje būtų sąsajų su gamta, vandens garsais, nes spektaklį pristatome ant marių kranto. Sykiu žiūrovus turėtų apimti pojūtis, kad veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Teatre žaviuosi galimybe kaskart atrasti fantastinius dalykus, gal net kitas planetas. Tad ir savo kūrinyje noriu pavaizduoti ateities žmones ar net kitą civilizaciją. Mano choreografijai atlikti prireiks devynių baleto artistų: keturių vaikinų ir penkių merginų. Bus ir solo epizodų, kai galės pasirodyti geriausieji,“ – taip savo naują kūrinį pristato Douglasas Lee.
