Opera

Skrajojantis olandas

Autorius: Richard Wagner

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme atvira scena virtusiame senajame elinge „Skrajojantis olandas“ išplaukė į krantą vos keli šimtai kilometrų nuo tos vietos, kur audringoje Baltijos jūroje užgimė pirmieji Richardo Wagnerio operos motyvai. Ar vaiduoklių laivo kapitonui pavyks atsikratyti prakeiksmo ir pagaliau rasti ramybę?

Žiūrėti atlikėjus ir datas

3 veiksmų opera vokiečių kalba (atliekama be pertraukų)

Libreto autorius Richard Wagner

Po 160 metų, nesuskaičiuojamos daugybės pastatymų ir adaptacijų, penktoji ir bene dažniausiai statoma Richardo Wagnerio „romantinė“ opera „Skrajojantis olandas“ (1840–1841) apsuko beveik pilną ratą – sugrįžo prie Baltijos krantų, kur audringos jūros į Norvegijos fjordą nublokštam laive kompozitoriui kaip tik ir dingtelėjo mintis sukurti operą. Žinant jo andainykštės kelionės ir gyvenimo aplinkybes, nenuostabu, kad siužetu naujajai operai kompozitorius pasirinko seną legendą apie olandų jūreivį, už piktžodžiavimą pasmerktą amžinai klajoti jūromis vaiduoklių pilname laive tol, kol jo sielai ramybę sugrąžins pasiaukojanti ištikimos moters meilė.

Savo pirmąjį „Skrajojančio olando“ pastatymą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publikai pristatė 2020-aisiais unikalioje uostamiesčio vietoje, kur, rodos, pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – buvusiame Paulio Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge. Koncepcijos autoriaus ir režisieriaus Daliaus Abario, sumaniusio operą statyti atvirame ore ant marių kranto, suburtai kūrybinei grupei teko prisitaikyti prie greitai kintančių gamtinių sąlygų bei bemaž šimtmečio senumo industrinio paveldo. Tarp žiūrovų „praplaukiantis“ tikras laivas, tūkstančiai litrų nuo pastolių bokštų krentančio marių vandens ir akrobatiniai triukai ant lynų; kostiumai, intriguojantys aliuzijomis į netolimos praeities masinės kultūros ikonas; moderniõs šviesų, dūmų įrangos ir pirotechnikos kuriami efektai; pagaliau kerinti R. Wagnerio muzika, jautriai interpretuojama iš pajūrio krašto kilusių talentingų solistų, teatro choro ir orkestro, o garso režisierių įgarsinta taip, lyg opera būtų atliekama akustiškai teatro salėje – visa tai žiūrovai patyrė įspūdingame reginyje, pirmą kartą parodytame per miesto 768-ąjį gimtadienį – 2020 metų rugpjūčio 1-ąją.

Vėliau vaizdo įrašo pavidalu „Skrajojantis olandas“ apskriejo premjeros nemačiusius LRT televizijos žiūrovus, pasiekė ir tarptautinę auditoriją platformoje „OperaVision“. Spektaklis ir jo kūrėjai pelnė aukščiausius šalies teatro apdovanojimus, taip pat liaupses iš R. Wagnerio kūrybos gerbėjų abipus Atlanto.

APDOVANOJIMAI

„Padėkos kaukė“ (2021 03 26) kūrybinei grupei už išskirtinį spektaklį, pastatytą senajame uosto elinge (nominacija Metų spektaklis);
„Auksiniai scenos kryžiai“ (2021 03 27) Daliui Abariui už režisūrą ir operos solistui Tadui Girininkui už Dalando vaidmenį;
„Albatrosas“ (2021 07 23) Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui už R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pristatymą Didžiajame elinge ir uostamiesčio garsinimą

Modestas Pitrėnas

Muzikos vadovas ir dirigentas

Dalius Abaris

Koncepcijos autorius, režisierius, scenografas

Gediminas Šeduikis

Režisierius

Sigita Šimkūnaitė

Scenografė

Sandra Straukaitė

Kostiumų ir grimo dailininkė

Andrius Stasiulis

Šviesų dailininkas

Aurelijus Liškauskas

Choreografas

Vladimiras Konstantinovas

Chormeisteris

I VEIKSMAS

Įsisiautėjusi audra į užutėkio seklumą išmeta namo grįžtantį žvejų laivą. Budintis Vairininkas veltui stengiasi padrąsinti save dainele, jis užmiega kartu su visa įgula. Vis stiprėjant audrai, pasirodo paslaptingas Skrajojančio olando laivas, kurio mirtinai išbalęs kapitonas pasmerktas amžinai klajoti jūrose. Veltui jis ieškojo mirties: jo laivas išliko sveikas ir audrose, ir štormuose, net piratų nesuvilioja jo turtai. Nei bangose, nei žemėje jis neranda ramybės. Olandas prašo kapitono Dalando prieglaudos ir žada gausiai atsilyginti. Šis, laimingas išgirdęs apie turtus, mielai pažada už tai klajūnui savo dukrą Zentą. Viltis nušvinta Olando širdyje: gal Dalando šeimoje jis atras kadais prarastą tėvynę, o švelnios, ištikimos Zentos meilė pagaliau suteiks jam ramybę? Tuo tarpu džiugiai sveikindami palankų vėją, jūreiviai ruošiasi išplaukti.

II VEIKSMAS

Laukdamos sugrįžtant Dalando laivo, uosto elinge darbuojasi dainuojančios merginos. Zenta paskendusi apmąstymuose, neatitraukia akių nuo seno medaliono su išbalusio jūrininko veidu. Draugės erzina Zentą, primindamos apie ją įsimylėjusį Eriką. Zenta dainuoja dar vaikystėje girdėtą baladę apie jūreivį-klajūną, kurio paslaptingas laivas jūromis skrieja per amžius. Kas septyneri metai jo kapitonas išlipa į krantą ir ieško merginos, kuri būtų jam ištikima iki mirties, kuri viena tik gali užbaigti jo kančias. Bet niekur jis neranda ištikimos širdies. Zentos draugės sujaudintos niūrios klajūno lemties, o ji pati, apimta svaigaus polėkio, prisiekia išgelbėti Olandą nuo prakeiksmo. Zentos žodžiai pribloškia įėjusį Eriką. Kankinamas keistos nuojautos, jis pasakoja slogų sapną apie svetimą laivą, iš kurio į krantą išlipę Zentos tėvas ir nepažįstamasis – jūrininkas iš portreto. Dabar Zenta tikra, kad klajūnas – jos likimas. Erikas, apimtas nevilties, išbėga. Ant slenksčio netikėtai pasirodo Dalandas ir Olandas. Tėvas džiugiai pasakoja dukrai apie jų susitikimą: šis nepagailėsiąs turtų, dovanų ir būsiąs geras vyras. Bet Zenta, priblokšta susitikimo, negirdi tėvo žodžių. Nustebintas dukros reakcijos, jis palieka juodu dviese. Olandas negali atitraukti akių nuo Zentos, jos ištikima meilė turi pagaliau išgelbėti jį.

III VEIKSMAS

Jūreiviai triukšmingai švenčia laimingą sugrįžimą. Jie kviečia linksmintis ir Skrajojančio olando įgulą, bet šio laive tvyro tamsa ir baugi tyla. Dalando jūreiviai šaiposi iš paslaptingo ekipažo ir gąsdina merginas pasakojimais apie Skrajojantį olandą. Netikėtai jūroje kyla audra ir iš laivo-vaiduoklio pasigirsta laukinis dainavimas, keliantis žvejams siaubą. Jie bergždžiai stengiasi užgožti jį linksma daina, kol persigandę išsilaksto. Erikas, sužinojęs apie naujas Zentos sužadėtuves, atkakliai siekia įtikinti ją nesusieti savo likimo su nepažįstamuoju. Bet Zenta jo neklauso, ji prisiekė ir dabar ją saisto kilnioji pareiga. Erikas primena jai apie kartu praleistas laimingas dienas, apie švelnius jųdviejų meilės prisipažinimus. Girdint tai, Olandą apima neviltis: ir Zenta jam nesuteikė amžinos ištikimybės. Jis atveria jai savo paslaptį ir vėl leidžiasi į nesibaigiančias klajones. Veltui Erikas ir Dalandas bando sulaikyti Zentą, – ji tvirtai pasiryžusi savo ištikimybe išgelbėti Olandą nuo prakeiksmo…

2020 07 10

Šimtmečio įvykis

Jūratė Katinaitė

Šaltinis: 7md.lt

[...] Lietuvoje įvyko šimtmečio vertas operinis įvykis: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras uosto elinge pristatė Richardo Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“. Nors premjerą klaipėdiečiai dedikavo muzikinio teatro uostamiestyje 200-osioms metinėms, nors pasirinkta diena – Klaipėdos miesto gimtadienis, įvykis tapo nacionaline operos iškilme. [...] Paradoksalu, tačiau teatras išgyvena pakilimo laikotarpį neturėdamas... teatro! Naujoji jo vadovė Laima Vilimienė ryžtingai ėmėsi ir statybų, ir naujų pastatymų. Šįkart pasirinktas spendimas rodyti spektaklį po atviru dangumi ir dargi senajame elinge – laivų statykloje. [...] Spektaklio koncepcijos sumanytojas ir režisierius Dalius Abaris, pelnęs puikią didelių apimčių renginių režisieriaus reputaciją, į savo dosjė šalia įsimenančios Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai ceremonijos ir ypač Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirto projekto „Gloria Lietuvai“ įsirašė ir pirmąją pastatytą operą. Tai dėl jo talento industrinis elingas virto pritrenkiančia teatro scena. Kartu su scenografe Sigita Šimkūnaite ir šviesų dailininku Andriumi Stasiuliu jis privertė publiką įtikėti veiksmo vieta. [...] Visada kyla pavojus nuslysti kičo pusėn, kai operoje imamasi pernelyg realistinių priemonių, juk opera savo prigimtimi yra nereali. Šįsyk to išvengta. Kad sukurtum įtraukų, efektingą ir emocingą spektaklį ir priverstum patikėti, kad Wagnerio personažai darbuojasi senajame elinge, reikia turėti talentą, kokiu apdovanotas D. Abaris. Skonis, intuicija ir, žinoma, rizika – pagrindiniai jo instrumentai įgyvendinant šią stulbinančią koncepciją.

Skaityti plačiAU

2020 09 11

Tokio spektaklio dar nesame turėję!

Beata Baublinskienė, Skaidrė Baranskaja

Šaltinis: Literatūra ir menas

Beata Baublinskienė: [...] Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“) – paliko didžiulio meninio įvykio įspūdį. Jo atmosfera man susisiejo su Klaipėdos, kaip Livonijos kultūros dalies, būtimi iki šių dienų. Prieš 9 metus Taline mačiau Wagnerio „Parsifalį“, labai panašiai inscenizuotą senajame uosto doke. Aukštos meninės temperatūros ir jūrinės aplinkos deriniu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas „Skrajojantis olandas“ man susisiejo ir su pernai aplankytu Rygos-Jūrmalos festivaliu (nors ten ir nerodytos operos). Klaipėdiečių pastatymas elinge turi tam tikrą bendrą dvasinį vardiklį su estų ir latvių klasikinės muzikos vasaros scenomis. Tą nenusakomą, galbūt subjektyvų įspūdį pajutau vos nuskambėjus pirmiesiems uvertiūros garsams; aišku, didžioji šio pastatymo stiprybė ir yra puikus muzikinis parengimas. Skaidrė Baranskaja: [...] Tokio spektaklio Lietuvoje dar nesame turėję. Būta bandymų, galbūt sėkmingų („Aida“ dabartinėje Daukanto aikštėje prieš bene pusę amžiaus, „Pilėnai“ Trakų pilies kieme ir t. t.), bet tokio lygio pasiekta nebuvo. Akivaizdu, kad kūrėjai domėjosi spektakliais atvirose erdvėse, turėjo aiškų supratimą, kaip jie padaromi: teatre kuriamas spektaklis turi vienas taisykles, o kuriamas ne teatre – kitas. Na, ir, žinoma, prisidėjo statytojų fantazija.

Skaityti plačiAU

2021 04 07

„Skrajojantis Olandas“ Klaipėdoje (vaizdo įrašas): Zenta – „Assassin’s Creed“ aistruolė

Laurent Bury

Šaltinis: www.concertclassic.com

Violeta Urmana. Asmik Grigorian. Edgaras Montvidas. Tai tik keli vardai, liudijantys, kad operos žanras Lietuvoje anaiptol nėra nepopuliarus. Pernai vasarą Klaipėdoje (seniau vadintoje Mėmeliu, kai dar priklausė Hanzos sąjungai), trečiame pagal dydį Lietuvos mieste, nufilmuotos operos „Skrajojantis olandas“ vaizdo įrašas prieš kelias dienas buvo paviešintas „OperaVision“ interneto svetainėje. Pasakojama, kad kelionės audringa Baltijos jūra metu girdėti šūksniai ir dainos įkvėpė Richardą Wagnerį sukurti savo pirmąją brandžią operą – ankstyviausią iš visų, vėliau įsitvirtinusių Bairoito festivalio teatro scenoje. Tuo tarpu šis „Skrajojantis olandas“ buvo pastatytas Klaipėdos uoste, Baltijos jūros fone, pasitelkiant mikrofonus ir garsiakalbius, turėjusius kompensuoti tinkamos akustikos trūkumą. Įspūdingi įrenginiai akivaizdžiai pasitarnavo perteikiant kai kurias librete minimas detales, įskaitant tikrą laivą, atitekusį Olandui! Dešinėje, tarsi didelėje dėžėje po stogu, saugančiu nuo gamtos gaivalų, įkurdintas orkestras. Platforma virš jo – tai namas, kuriame laukia Zenta. Kairėje pusėje stovi du dideli metalinių pastolių bokštai, vaizduojantys Dalando laivą. Tarp šių dviejų bokštų (nuo jų per audrą operos pradžioje tonomis liejasi vanduo ir per visą uvertiūrą be perstojo laipioja mimanso artistai bei choristai) kaip tik ir išnyra vaiduokliškas laivas. Kaip žinia, tie, kas stato operas atvirame ore, režisūroje siekia paprastumo ir aiškumo: užuot valandų valandas tyrinėję psichoanalizės raštus ar perkėlę spektaklio veiksmą kur nors į Čitagongą ar dar toliau, spektaklio režisieriai Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis tiesiog pasinaudojo pačios vietos vaizdingumu, pasitelkę pakeltas platformas, daug dūmų ir ryškių šviesų – lyg roko koncerte. Operos veiksmas rutuliojasi netolimoje praeityje. Šiame neperšlampamais apsiaustais ir ilgaauliais batais apsirėdžiusių jūreivių pasaulyje Erikas labiau panėši į Teksaso fermerį. Damos išvis atsikračiusios stereotipinių moteriškumo atributų: verpėjos čia kilnoja dėžes, pasiraitojusios rankoves ir plaukus pasikaišiusios po kepuraitėmis, primenančiomis XX a. penktojo dešimtmečio darbininkę Rožytę Kniedytoją (Rosie the Riveter) iš žymaus Antrojo Pasaulinio karo laikų amerikietiško plakato „We can do it!“ („Mes galime tai padaryti!“). Veidą slepiantis po gobtuvu, supamas zombių ir gyvųjų mumijų, Olandas atrodo lyg būtų nužengęs iš „Assassin's Creed“ videožaidimų pasaulio. Kitaip tariant, veikėjus supa publikai atpažįstamos kultūrinės nuorodos, tačiau jos neprieštarauja kūrinio dvasiai. Veikiausiai įgarsinimo dėka Klaipėdos simfoninis orkestras, entuziastingai diriguojamas Modesto Pitrėno, skamba galingai ir nepaprastai raiškiai. Tai ypač pasakytina apie medinius pučiamuosius, kurių garso sodrumas ir veržlumas primena senąją prancūzų mokyklą. Taip pat turbūt dėl mikrofonizacijos antrame veiksme buvo galima aiškiai išskirti žemus ir aukštus choro moterų balsus. Kalbant apie solistus, susilaikysiu nuo komentarų apie jų balso jėgą, nes ją būtų galima vertinti, jeigu opera būtų atliekama uždarose patalpose be technologijų pagalbos. Savo pagyras pradėsiu boso rakte nuo sveikinimų Tadui Girininkui už nuostabų Dalandą, kurio varinis balso atspalvis ir sceninė įtaiga neleidžia nuslysti į komišką personažo traktuotę. Ne mažiau žavus pagrindinio vaidmens atlikėjas Almas Švilpa, jis pavergė savo dainavimu nuo pat arijos „Die Frist ist um“ . Tenorai buvo ne tokie įspūdingi. Galbūt nereikėjo teikti pirmenybę jėgai ten, kur tikimasi daugiau žavesio. Andris Ludvigas Eriko vaidmenį pernelyg suherojina, paima aukščiausias natas. Dalia Kužmarskytė sukūrė korektišką Mariją. Iš Sandros Janušaitės tikimasi daugiau. Be abejo, jai teko ypatingo sudėtingumo Zentos vaidmuo, reikalaujantis ne tik jaunatviško, bet ir stipraus balso. Šios talentingos lietuvių dainininkės sopranas, pasiekdamas labai aukštas natas, kartais rėžia ausį. Tikėtina, ilgainiui balsas įgaus švelnumo. Laimingi klaipėdiečiai – jiems siūlomi tokios kokybės vasaros spektakliai! (Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Terleckaitė)

Skaityti plačiAU

2021 06 25

Klaipėdiečių „Skrajojančio olando“ sėkmė neblėsta

Živilė Ramoškaitė

Šaltinis: 7md.lt

Taip, spektaklio sėkmė iš tiesų neblėsta ir netgi didėja. Jau pernai lankydamasi premjeriniame spektaklyje buvau sužavėta jo originalumo ir meninės jėgos. Tačiau šiemet operos atlikimas buvo dar brandesnis, o jo įtaiga taip pat sustiprėjo. Puikius įspūdžius, žinoma, didino ir paslaptimi, ypač sutemus, alsuojanti Klaipėdos elingo bei čia pat tyvuliuojančių marių su praplaukiančiais laivais atmosfera.

Skaityti plačiAU