Rita Petrauskaitė
Rita Petrauskaitė muzikos pradėjo mokytis Šiaulių vaikų muzikos mokykloje, čia baigė violončelės ir fortepijono klases (1979–1985). Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – konservatorija) baigė du chorvedybos klasės semestrus (1985–1986). 1987–1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas) studijavo solinį dainavimą (dėst. V. Kuraitė) ir aktorinį meistriškumą (dėst. G. Žilys, S. Petkus, K. Žilinskas). 1994–1996 m. Flensburgo muzikiniame teatre (Vokietija), stažavosi pas dirigentą Volkerį Christą (Vokietija) bei pianistą ir kapelmeisterį Teo Say (JAV, Vokietija). 2002 m. dalyvavo Veros Scammon dainininkų konkurse JAV ir tapo jo finalininke. Nuo 2009 m. bendradarbiauja ir tobulinasi pas prof. Barbro Marklund Petersone (Norvegija).
Nuo 1991 m. dainuoja Klaipėdos valstybinio muzikiniame teatre (nuo 2002 m. – solistė), bendradarbiauja ir su kitais Lietuvos muzikiniais teatrais. Dainuodama muzikinių teatrų spektakliuose ir koncertuose, solistė bendradarbiavo su dirigentais Tomu Ambrozaičiu (Lietuva), Johannesu Wildneriu (Austrija), Cyrilu Diederichu (Prancūzija), Pierre‘u Vallet (Prancūzija), Fredericu Deloche‘u (Prancūzija), Ilmaru Hariu Lapiniu (Latvija), Normundu Vaiciu (Latvija), Martinu Lutzu (Vokietija), Nikolajumi Makarevičiumi (Baltarusija), Juozu Domarku (Lietuva), Martynu Staškumi (Lietuva), Robertu Šerveniku (Lietuva), Stasiu Domarku (Lietuva), Dainiumi Pavilioniu (Lietuva), Modestu Barkausku (Lietuva). Su dirigentu I. H. Lapiniu įrašė kompaktinę plokštelę „Baltic in Sound“.
Svarbiausi solistės sukurti operų vaidmenys KVMT ir kitų teatrų pastatymuose: Violeta (G. Verdi „Traviata“, KVMT, 1994), Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, KVMT, 1996), Ponia Flut (O. Nicolai „Vindzoro šmaikštuolės“, KVMT, 1999), Siuzana (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, KVMT, 2004), Esmeralda (Z. Liepinio „Paryžiaus katedra“, KVMT, 2005), Cerlina, Dona Ana (W. A. Mozarto „Don Žuanas“, KVMT, 2006 ir 2019), Serpina (G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, KVMT, 2006), Princesė Bulvytė (A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka“, KVMT, 2007), Injolis (C. Debussy „Pelėjas ir Melisanda“, KVMT, 2009), Džilda (G. Verdi „Rigoletas“, KVMT, 2010 koncertinis atlikimas), Belinda (H. Purcello „Didonė ir Enėjas“, KVMT, 2011), Sesuo Ženoviefa (G. Puccini „Sesuo Andželika“, KVMT, 2011), Laureta (G. Puccini „Džanis Skikis“, KVMT, 2011), Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“, KVMT, 2013), Sapnų mergaitė, Šaukianti mergina (O. Narbutaitės „Kornetas“, LNOBT, 2014), Spagečių karalienė (A. Kučinsko operoje vaikams „Makaronų opera“, KVMT, 2014), Lilė Briskou (R. Mačiliūnaitės „Į švyturį“, KVMT, 2017), Ilija (W. A. Mozarto „Idomenėjas“, LNOBT, 2018), Indrė (E. Balsio „Kelionė į Tilžę“, KVMT, 2019), Mari (G. Donizetti „Pulko duktė“, KVMT, 2021), Undinė (A. Dvořáko „Undinė“, KVMT, 2021), Ėtmė Simonait (istorijų opera „Klaipėda“, KVMT, 2023).
Svarbiausi KVMT pastatytų operečių ir miuziklų vaidmenys: Andželė Didjė (F. Leháro „Grafas Liuksemburgas“, 1993), Valensjena (F. Leháro „Linksmoji našlė“, 1997), Violeta Kavalini (I. Kálmáno „Monmartro žibuoklė“, 1999), Merė Popins (R. M. ir R. B. Shermanų miuzikle visai šeimai „Merė Popins“, 2003), Taravos Anikė (H. Streckerio operetėje-zingšpylyje „Taravos Anikė“, 2003), Adelė (J. Strausso „Šikšnosparnis“, 2006), Deizė Parker (P. Abrahamo „Balius Savojoje“, 2007), Franciska Kaljari (J. Strausso „Vienos kraujas“, 2008), Hodelė (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, 2011), Marcelė (V. Ganelino miuzikle „Velnio nuotaka“, 2012), Mari (I. Kálmáno „Misteris X“, 2014), Merė Sanšain (J. Kanderio miuzikle „Čikaga“, 2017), Kunigunda (L. Bernsteino „Kandidas“, 2018), Euridikė (J. Offenbacho „Orfėjas pragare“, 2020).
Svarbiausios soprano partijos oratorijose ir kt. stambiuose vokaliniuose-instrumentiniuose kūriniuose: Mergelė, Margarita (A. Honeggero oratorijoje „Žana d‘Ark ant laužo“), Angelas, Berniukas (F. Mendelssohn-Bartholdy oratorijoje „Elijas“); soprano partijos J. S. Bacho „Kalėdų oratorijoje“, G. Fauré, W. A. Mozarto „Requiem“, C. Orffo kantatoje „Carmina Burana“, KVMT šokio spektakliuose „Štrausiana“, „Faustas“, „Dona Kichotė“. 2017 m. vasarą dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Bachosluženije“ Karaliaučiuje, kurio atidarymo koncerte atliko soprano partijas J. S. Bacho „Valstietiškoje“ ir „Kavos“ kantatose. Solistė daugelį metų bendradarbiauja su Klaipėdoje įsikūrusiu kompozitoriumi Alvidu Remesa. Ji dainavo soprano partijas atliekant jo „Jubiliejinių šventų mišių“, skirtų M. K. Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms pažymėti (2005), taip pat Simfonijos Nr. 7 „Assumptiones“ (2016) pasaulines premjeras (šią partiją kompozitorius sukūrė specialiai jai).
2008 m. pelnė Klaipėdos miesto apdovanojimą „Padėkos kaukė“ (Metų aktorės nominacija) už Deizės vaidmenį P. Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“ ir kitus ryškius personažus operose, operetėse, spektakliuose vaikams. Vėlesniais metais sulaukė dar keturių „Padėkos kaukės“ nominacijų už Kunigundos vaidmenį L. Bernsteino operetėje „Kandidas“ (2019), Indrės vaidmenį E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ bei Donos Anos vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“ (2020), Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2022) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2023).
Pelnė tris Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apdovanojimus „Pagauk bangą“ (nominacija „Metų operos solistė“) už Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2021) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2022), solistės vaidmenį videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ ir Ėtmės Simonait vaidmenį istorijų operoje „Klaipėda“ (2023).
