„UGNIS VIDUJE“
Šokio spektaklių triptikas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia į susitikimą su trimis šiuolaikinio Europos choreografijos autoritetais, kurių kūryba pelnė tarptautinį pripažinimą ir užkariavo svarbiausias pasaulio scenas. Alexanderis Ekmanas, Annabelle Lopez Ochoa ir Marco Goecke priklauso kūrėjų elitui, kurio darbai pristatomi tokiuose teatruose kaip Nederlands Dans Theater, Paryžiaus opera, Anglijos nacionalinis baletas, Stuttgarto baletas, Niujorko miesto baletas ir daugelis kitų prestižinių šokio institucijų.
Šokio vakaro metu bus pristatyti trys šių choreografų kūriniai:
I DALIS – „Kaktusai“
Švedų choreografo Alexanderio Ekmanno spektaklis „Kaktusai“ siūlo šmaikštų ir ironišką žvilgsnį į šiuolaikinį meną, meno kritiką bei mūsų polinkį kiekviename kūrinyje ieškoti vienintelės „teisingos“ prasmės. Ant kvadratinių platformų įsitaisę šokėjai juda skambant gyvai styginių kvarteto atliekamai muzikai, o ritmingą choreografiją lydi humoristiniai komentarai apie meną ir jo interpretacijas.
Galiausiai šokėjų rankose atsiranda… kaktusai. Ką jie reiškia? Choreografas sąmoningai nepateikia atsakymo, kviesdamas kiekvieną žiūrovą susikurti savąją interpretaciją. Humoras, netikėtumai ir muzika čia persipina su žmogaus pažeidžiamumo bei atsparumo temomis, o spektaklį lydi Franzo Schuberto, Josepho Haydno ir Ludwigo van Beethoveno kūriniai.
II DALIS – „Mammatus“
Annabelle Lopez Ochoa choreografinis kūrinys „Mammatus“ pavadintas įspūdingų debesų vardu, kai po audros debesimis formuojasi danguje tarsi iškalti dariniai. Po šiuo dramatišku „dangumi“ scenoje pasirodo juodų paukščių pulką primenantys šokėjai, judantys galingų Michaelo Gordono kūrinio „Weather One“ ritmų vedami.
Spektaklis tyrinėja trapią tvarkos ir chaoso pusiausvyrą, gamtos stichijų jėgą ir instinktyvų judesį. Šokėjų kūnai atrodo tarsi nešami vėjo, o individualūs gestai susilieja į vieną gyvą organizmą. Tai dinamiška ir vizualiai paveiki choreografija, kurioje susitinka gamtos elementai, garsas ir kolektyvinis judėjimas.
III DALIS – „Nachtmerrie“
Marco Goecke kūrinys „Nachtmerrie“ panardina žiūrovą į sapnų, prisiminimų ir pasąmonės pasaulį. Pavadinimas olandų kalba reiškia „košmarą“, tačiau choreografas jo nesieja su baime. Priešingai – tai erdvė, kurioje netikėtai sugrįžta senos meilės, prisiminimai ir ilgai slėpti jausmai.
Šis pas de deux skleidžiasi lyg keistas sapnas, kuriame tikrovė persipina su siurrealistiniais vaizdiniais, o ramybę nuolat pertraukia netikėtumo akimirkos. Keitho Jarretto muzika kuria intymią, sapnišką atmosferą, kuri finalinėje dalyje netikėtai sudrumsčiama Lady Gagos daina „Bad Romance“. Kaip yra sakęs pats choreografas, tai tarsi pasakoti absurdišką sapną ir pabaigoje pridurti: „O tada pasirodė Lady Gaga!“.
