BURATINAS
2 dalių opera vaikams
Libreto autorius Anzelmas Matutis pagal Aleksejaus Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“
Padauža, bet geraširdis berniukas medinukas, regis, niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių: jis nepaliauja išdykauti ir krėsti išdaigas, ieško nuotykių ir nenori eiti į mokyklą, nori draugauti su visais ir labai myli savo tėtį – dailidę Karlą. Kasdien jis patiria begalę nuotykių, kurie jį atveda į Kvailių šalį, Stebuklų lauką, Vėžlienės Tortilos tvenkinį ir pakelės užeigą… Pakeliui jis sutinka piktąjį lėlių teatro direktorių Karabasą Barabasą, lape ir katinu persirengusius plėšikus ir policijos šunis. Iš Vėžlienės Tortilos jis gauna Auksinį raktelį, kuris turi atidaryti slaptas dureles… Bet kaip jas rasti? Su tikrų draugų Malvinos, Pjero ir Arlekino pagalba jam vis pavyksta išsisukti iš piktavalių spendžiamų žabangų, rasti slaptas dureles už tapyto židinio tėčio kambarėlyje ir išgelbėti savo draugus – Karabaso teatro lėles.
Jau kelių kartų klausytojams puikiai pažįstamos Jurgio Gaižausko operos „Buratinas“ melodijos, linksmos dainelės ir smagūs personažai sugįžo į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną 2022-ųjų rudenį. Šis pastatymas vainikavo 2022 m. birželio–lapkričio mėnesiais teatre vykusią jaunimo rezidenciją, kurioje dalyvavo dainininkai iš Klaipėdos muzikos mokyklų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Klaipėdos vaikų operos studijos. Pasak šiam operos pastatymui vadovaujančio dirigento Giedriaus Vaznio, „ne tik klasikinio vokalo ragavę dainininkai operą tikrai nuspalvina netikėtomis spalvomis. Operos muzika vietomis išties moderni, dinamiška, atspindinti to laikmečio didžiųjų kompozitorių įtakas. Savito žavesio prideda protarpiais pasigirstančios lietuvių liaudies dainų intonacijos. Operos personažai turi labai aiškius savo leitmotyvus, leittembrus, kūrinys parašytas su didele meile bei remiantis geriausiomis operos žanro tradicijomis.“ Operos sceninį pavidalą kūrė jaunas režisierius, „Taško“ teatro aktorius Kristupas Biržietis, kostiumus – neseniai studijas Vilniaus dailės akademijoje pabaigusi kostiumų dailininkė Augustė Zukaitė. Choro partijas operoje atlieka jaunieji Klaipėdos vaikų operos studijos dainininkai, vadovaujami studijos įkūrėjo ir dirigento, KVMT chormeisterio Vytauto Valio. Atliekama kupiūruota originalios operos versija, kameriškesnė ir dėl sumažintos choro bei orkestro sudėties.
Tai – jau ketvirtasis šios operos atgimimas Lietuvos scenose, tad „Buratinas“ išlieka populiariausia lietuviška opera vaikams. 1968 m. kompozitoriaus J. Gaižausko ir libreto autoriaus Anzelmo Matučio pagal Aleksejaus Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“ sukurta trijų veiksmų (10 paveikslų) opera „Buratinas“ pirmą kartą buvo pastatyta 1969 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Tai buvo pirmoji ir ilgiausiai repertuare išsilaikiusi lietuviška opera vaikams, pagrindinėje šalies operos scenoje be pertraukos rodyta keturis dešimtmečius (1985 m. ją ten pat perstatė dirigentas Rimas Geniušas, režisierius Eligijus Domarkas ir dailininkas Algis Kariniauskas). 1989 m. R. Geniušo diriguojamą operą įrašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, o 2008 m. LNOBT išleido operos garso įrašą (dirigentas Martynas Staškus). 2009 m. (kompozitoriaus mirties metais) opera buvo pirmąkart pastatyta ir Klaipėdoje. Tąkart ją naujam sceniniam gyvenimui taip pat prikėlė jaunų menininkų komanda: tuometinis teatro vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius, režisierė Gražina Jonuškaitė, dailininkė Viktorija Bardauskaitė, choreografės amplua debiutavusi baleto šokėja Jolanta Mineikytė. Buratino vaidmenį šiame spektaklyje kūrė tuomet operos scenoje dar tik pirmuosius žingsnius operos scenoje žengiantys solistai Tomas Pavilionis ir Judita Butkytė-Komovienė. „Buratino“ premjera tąkart tapo debiutu ne vien pagrindinio vaidmens atlikėjams, bet ir kitiems šiandien gerai žinomiems Klaipėdos universiteto Menų fakulteto ir Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtiniams, tokiems kaip Rokas Spalinskas (Katinas Bazilijus), Vitalija Trinkė (Lapė Alisa) ar Eugenijus Chrebtovas (Karabasas Barabasas).
Pats kompozitorius apie savo operos ilgaamžiškumo priežastis yra taip kalbėjęs: „ji vis dar scenoje todėl, kad joje yra ryškių melodijų. Melodijos turi būti paprastos. Jos esti visokios, bet svarbu, kad būtų gražios, lietuviškos ir ne pernelyg sudėtingos. Be to, puikus, skambus Anzelmo Matučio libretas, o ir pats siužetas geras. Mažiesiems svarbu, kad būtų veiksmas, būtų įdomu. O čia dar scenoje ir patys vaikai veikia, nugali visas kliūtis, pasiekia laimę…“
I DALIS
„Tra-lia-lia-lia! Tra-lia-lia! Tai dalužė, tai dalia! Tra-lia-lia-lia! Nežuvau, nors sausa pliauska buvau…“ – medinis berniukas, laukdamas tėčio Karlo, išdaigauja. Svirplys bando jį sudrausti, bet kur tau! Išdykėlis sviedžia didelį plaktuką į išmintingąjį Svirplį. Svirplys pasislepia po židiniu, nupieštu ant drobės. Buratiną čiumpa už sprando žiurkė: tuoj tuoj įsitrauks į savo urvą. Grįžta tėtis Karlas ir nuveja žiurkę. Karlas, pardavęs paskutinį švarką, parneša sūnui elementorių ir išlydi Buratiną į mokyklą.
„Kaukši batai, taukši batai drebuliniai, į mokyklą, į mokyklą, Buratinai!..“ Bet kaip eiti i mokyklą, kai visi skuba į lėlių teatrą? Teatras traukia Buratiną kaip medus, tiktai kur gavus pinigų bilietui? Tačiau išeitis surasta – Buratinas parduoda sutiktam berniūkščiui elementorių su paveikslėliais ir… „Sveiki, mieli sinjorai, sinjorinos! Vaidinimą pradėti skirtą man…„Mergaitė žydraplaukė“– taip vaidinimas vadinas, arba „Trys skaudūs smūgiai man sprandan“ – pradeda spektaklį Pjeras. Lėlės nutraukia vaidinimą ir apsupa medinuką. Scenon įsiveržia teatro direktorius Karabasas, sučiumpa Buratiną ir išvelka jį iš scenos, o lėlėms įsako tęsti vaidinimą. Tačiau vaidinimas nutrūksta.
„Aš – kilmingiausias valdovas lėlių! Valgyt pietų lig šiol negaliu… Dantys man čiauška, skrandis išalko, – trūksta sausų žagarų, trūksta malkų!..“ Lėlės Karabasui kepa triušius ir viščiukus, tačiau baigiasi malkos. Tada Karabasas įsako atvesti medinuką. Buratinas maldauja pasigailėti. Jis pareiškia, kad sykį jau kišęs nosį į židinį, tačiau ugnies nepakūręs, o tik išdūręs židiny skylę. Tai išgirdęs, Karabasas palieka Buratiną gyvą ir duoda jam penkis auksinius. Tai pamato Lapė ir Katinas. Karabasas liepia Buratinui bėgti pas Karlą ir pasakyti jam, kad nebadytų židinyje skylių. Buratinas džiūgauja, o lėlės susirūpinusios: „Laimės pinigai neduos. Tu gerai paslėpki juos. Kažkokia čia paslaptis, kažkokia slapta mintis…“
Grįždamas naktį namo, Buratinas pasiklysta. Jį užpuola du plėšikai. Medinukas pinigus susiberia burnon. Veltui bando plėšikai pražiodyti Buratiną: jis įkanda vienam iš jų ir pabėga. Kojos atveda jį prie namelio, kuriame gyvena iš Karabaso nagų ištrūkusi žydraplaukė lėlė Malvina. Užsimiegojusi Malvina neįsileidžia medinuko, ir šį vėl pagauna plėšikais apsimetę Katinas ir Lapė. Neišgaudami pinigėlių, plėšikai pririša Buratiną prie pušies, tikėdamiesi, kad rytą atlėkę geniai medinuką sukaposią, o tada: „Riškim prie pušies tvirtos, laukiame genių puotos. Jis neiškentės ilgai – dzin-dzin… birs pinigai“.
Išaušus Malvina pamato pririštą Buratiną. Geniai medinuką išlaisvina. Malvina bando Buratiną auklėti, bet kur tu išauklėsi tokį išdaigininką! Tada ji nejuokais supyksta ir liepia geniams uždaryti Buratiną į sandėliuką. Užuot atgailavęs, šis tik tyčiojasi iš geradarės. Buratiną išlaisvina Katinas ir Lapė. Sumoję, kad pinigai dar nedingę, jie pataria medinukui neskubėti namo, o keliauti drauge į Kvailių šalį. Ten esą galima pasėti pinigėlius – užaugs gausybė pinigų! Buratiną pasiūlymas nudžiugina:„Eime, kur auga pinigai – stebuklų ir kvailių šalin! Eime, kur auga pinigai – pirmyn, draugai! Pirmyn, draugai!“
Katino liepiamas, Buratinas „pasėja“ pinigėlius ir lieka jų saugoti. Lapė ir Katinas nubėga pas Kvailių šalies karalių ir praneša, kad į šalį įsibrovęs baisus plėšikas. Buratiną suima policija – karalius nuteisė jį paskandinti baloje. Kol kvailiai veda Buratiną skandinti, Lapė ir Katinas išsikasa pinigėlius. Buratiną atveda ant sulūžusio tilto ir nustumia į balą.
II DALIS
Baloje gyvenančiai vėžlienei Tortilai Buratinas prisipažįsta, kad jį pražudęs godumas. Tortila praneša, kad jo pinigus pavogė Lapė ir Katinas. Buratinas rauda: nebus dabar už ką nupirkti tėčiui švarko. Varlės prašo Tortilą padėti Buratinui. Susigraudinusi vėžlienė padovanoja medinukui auksinį raktelį. Pjerą ir Arlekiną besivejantis Karabasas maldauja Tortilą atiduoti raktelį jam. Sužinojęs, kad raktelis pas Buratiną, Karabasas puola jį vytis: „Prasmek dumblyne, senas lagamine! Pagausiu ir pasmaugsiu niekšą Buratiną!“
„Vai sielvartas mane kankina, iš skausmo niaukiasi dangus: sugriaužė žiurkės Buratiną, ir žuvo jis nemandagus…“ – neradusi sandėliuke medinuko, galvojo Malvina. O Buratinas su draugais jau čia. Pjeras dainuoja apie meilę Malvinai. Geniai praneša, kad atbilda Karabasas. Buratinas jam pasako, kad raktelis paslėptas pušyje. Karabasas bando sliuogti medin, kurį geniai ištepė smala. Medinukas priverčia Karabasą pasakyti, kur yra slaptosios durelės: tėtės Karlo kambaryje. Buratinas su draugais skuba pas tėtį. Atvykę policininkai, Lapė ir Katinas išlaisvina Karabasą ir drauge nuskuba pas Karlą.
Karlas labai pasiilgęs savo medinio sūnaus. Bet štai į kambarėlį įvirsta Buratinas su lėlėmis. Atsiprašęs tėvo, jis pasiūlo nuplėšti drobinį židinį. Karlas nenori sutikti. Tada Buratinas pats nuplėšia židinį ir atrakina rakteliu slaptą spyną. Visi sueina pro dureles…
Kai su sėbrais atvykęs Karabasas ima daužyti duris ir bando jas išversti, staiga sudunda griaustinis ir trenkia žaibas. Nedorėliai atsimuša į dureles lyg į akmenį. Tuo tarpu pro slaptas duris įėję Buratinas, tėtė Karlas ir lėlės pasiekia „Žaibo“ teatrą – savo naujuosius namus, kur jie galės linksminti kitus vaikučius, tik jau be piktojo Karabaso, Lapės, Katino ir policininkų.
