FORMOS
Douglaso Lee ir Gajaus Žmavco vienaveiksmių baletų diptikas
Apdovanojimais įvertinta ir neblėstančia kūrybine energija pulsuojanti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (toliau – KVMT) baleto trupė pristato dviejų dalių šokio vakarą „Formos“. Pastaraisiais metais KVMT scena tapo šiuolaikinio baleto epicentru, kuriame atgijo Edwardo Clugo, Roberto Bondaros, Alexanderio Ekmano kūriniai. Dabar teatras pristato naują žingsnį – specialiai KVMT baleto trupei sukurtus originalius spektaklius, įrodančius, kad ši trupė ne tik seka pasaulines tendencijas, bet ir pati jas formuoja.
Pirmoje vakaro dalyje publika išvys 2024 m. Klaipėdos festivaliui sukurtą britų choreografo Douglaso Lee – „Kalista“ („Callisto“), antroje – pasaulinę premjerą „Saldžiakartės būties pastraipos“ pristatys KVMT baleto meno vadovas, choreografas Gajus Žmavcas.
IV-ame Klaipėdos festivalyje pristatytame britų šiuolaikinio baleto kūrėjo Douglaso Lee šokio spektaklyje „Callisto“ (Kalista) pagal australų garso menininko Nicolaso Sávva muziką susijungia šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir minimalistinė šviesa.
„Kalista – tai mano sceninis slapyvardis ir kartu graikų nimfos vardu pavadintas antras pagal dydį Jupiterio palydovas, išvarpytas gilių kraterių, kurių briaunų viršūnes vietomis dengia ledas. Kai su kompozitoriumi diskutavome, kokios muzikos reikia mano pastatymui, prašiau, kad joje būtų sąsajų su gamta, vandens garsais. Sykiu žiūrovus turėtų apimti pojūtis, kad veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Tad ir savo kūrinyje noriu pavaizduoti ateities žmones ar net kitą civilizaciją“, – taip savo kūrinį pristato Douglasas Lee.
Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, choreografas jau beveik trisdešimt metų gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV, Kanadoje.
Spektaklis „Saldžiakartės būties pastraipos“ – tai emocionalus ir poetiškas kūrinys, tyrinėjantis laiko tėkmę ir laikinumą. „Šokis – tai mūsų sielos išraiška, širdies balsas. Manau, kad mes niekada iš tiesų nenustojame šokti. Tai – mūsų būtis. Laiko tėkmės neišvengiamybė giliai susijusi su baleto artisto profesija, su jos laikinumu. Tačiau kartą prisilietus prie šio nuostabaus meno, jo magija niekada neišnyksta“, – sako choreografas Gajus Žmavcas.
Spektaklyje „Saldžiakartės būties pastraipos“ choreografas gilinasi į įtampą tarp skubos ir sustingimo, veiksmo ir refleksijos, sukurdamas nuolatinės žmogaus patirties tėkmės įspūdį laiko kontekste – tarsi per gyvenimą eitume lyg per nuolat besikeičiančius skyrius.
G. Žmavcas šiam spektakliui sukūrė ne tik choreografiją, kostiumus, bet ir muziką styginiams instrumentams. Partitūrą orkestrui paruošė Vladimiras Konstantinovas, kuris premjeros metu ir diriguos KVMT orkestro muzikantams, šviesų dizainą spektakliui sukūrė Edvardas Osinskis.
Kūrybinė G. Žmavco kelionė su KVMT prasidėjo 2021 m., kai Klaipėdos elinge jis asistavo choreografui Edwardui Clugui statant vienaveiksmius baletus – „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, įtrauktus į I-ojo Klaipėdos festivalio programą. Po metų KVMT scenoje parodytas pirmasis autorinis jo darbas, sukurtas specialiai KVMT baleto trupei – šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ trečioji dalis pagal Alessandro Scarlatti muziką. Už šį pastatymą G. Žmavcas buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
Nuo 2023–2024 m. sezono G. Žmavcas tapo KVMT baleto trupės meno vadovu. Jo iniciatyva 2024 m. gegužę naujai atidarytame teatre surengta Baleto Gala, subūrusi pripažintus baleto ir šiuolaikinio šokio atlikėjus iš Lietuvos, Ispanijos, Prancūzijos, Latvijos ir Estijos. Tų pačių metų rugpjūtį, IV-ame tarptautiniame Klaipėdos festivalyje, G. Žmavcas pristatė vienaveiksmio spektaklio „Garso elipsė“ (Audio Unit) premjerą, o jau rudenį – dviejų veiksmų baletą „Legenda“, kuriam muziką sukūrė kompozitorius Antanas Jasenka.
Kalista (Callisto)
„Kalista yra abstraktaus šokio spektaklis devyniems šokėjams. Įkvėptas minčių, sapnų ir vizijų apie jūrą, šokis banguoja, vibruoja judesių ir išraiškos įvairove.
Kalista yra vienas iš Jupiterio gamtinių palydovų. Jį atrado Galileo Galilėjus ir pavadino nimfos – graikų mitologijos gamtos dvasios – vardu. Manoma, kad Kalistoje po stora ledo pluta plyti slaptas vandenynas. Tad šiame balete mėginu perteikti vandens vaizdinius, pačią vandens dvasią ir perkelti ją į paslapties gaubiamo pasaulio futuristinį kraštovaizdį.
Žiūrovai galės įsivaizduoti bekraštes Kalistos ledo plynes, kurių paviršius raibuliuoja nuo paslaptingos padermės potvynių ir atoslūgių. Šokėjai įkūnija pačią vandens esmę ir vaizduoja keistas šios nežemiškos civilizacijos apeigas. Taigi spektaklyje per ritualus ir visas gyvybės formas siejančius saitus taip pat netiesiogiai tyrinėjama apeigų ir papročių tema.
Jų judesiai vietomis takūs, mėgdžiojantys vilnijančias vandenyno sroves, o vietomis dinamiškesni, atliepiantys elektroninės partitūros vingrybes. Spektakliui specialiai sukurtame garso takelyje „Hydræia“, pasitelkiant analoginių sintezatorių garsus ir juos apdorojant moderniomis skaitmeninėmis technologijomis, kuriamas bekraščio Kalistos vandenyno garsovaizdis, gaudžiantis nuo didžiulių garsinių bangų mūšos.
Douglas Lee
Saldžiakartės būties pastraipos (The bittersweet paragraphs of existence)
Šokis yra mūsų sielos tęsinys, širdies balsas. Man regis, kad ir ką veikiame, iš tiesų niekada nesiliaujame šokę. Tai išplaukia iš pačios mūsų būties. Laikinumas yra fundamentali, neginčytina mūsų profesijos duotybė. Tačiau tie, kuriuos giliau paliečia šis nepaprasto grožio menas, lieka visam laikui jo užburti.
Kompozicijoje „Saldžiakartės būties pastraipos“ skleidžiasi poetiškas šokio peizažas. Jį galima suvokti kaip retrospektyvinę vitriną, kurioje iš tam tikros distancijos galime stebėti visą virtinę scenų, vaizduojančių intymius žmogaus išgyvenimus. Kūrinyje mėginama subtiliai užčiuopti tokias temas kaip laikas, visa ko laikinumas, atskleisti sunkiai pagaunamos akimirkos grožį, galią ir trapumą.
Baletas sukurtas pagal originalią mano paties parašytą muziką – kompoziciją kameriniam orkestrui, solo smuikui ir violončelei.
Gaj Žmavc
