Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras – didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Sezono metu orkestras dalyvauja teatro spektakliuose bei premjerose, o šiam pasibaigus, kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.
Šiandieninis 65 nuolatinius narius turintis KVMT orkestras išaugo iš 1956 m. įkurto Klaipėdos liaudies teatro orkestro, kurį iš pradžių tesudarė 13 muzikantų – Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) mokytojai, studentai ir mėgėjai. Tris dešimtmečius teatras veikė kaip mėgėjų kolektyvas: visi atlikėjai repetuodavo ir dalyvaudavo spektakliuose neatlygintinai, vadovaujami dirigentų Aleksejaus Pozdnejevo, Aleksandro Buzio, Augustino Kepenio, Roberto Varno, Algio Jono Lukoševičiaus, Vladimiro Konstantinovo, o ilgiausiai – Kazio Kšano (1966–1986). Klaipėdos liaudies operai pasiekus profesionalų lygį, 1987 m. buvo įkurtas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Pirmaisiais naujojo teatro vyriausiaisiais dirigentais tapo patyręs estų dirigentas Ennas Kiviloo (1987–1989) ir tuometinis Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų Orkestrinio dirigavimo katedros vedėjas Algis Jonas Lukoševičius (1989–1991), vėliau teatre taip pat dirbęs meno vadovu (1991–1993) ir dirigentu (1993–2000).
1993 m. Klaipėdos VMT pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre per ketvirtį amžiaus (1967–1992) didžiulę patirtį sukaupęs dirigentas Stanislavas Domarkas: 1993–1998 m. – vyriausiasis dirigentas, 1995–2004 m. – teatro vadovas, 2005–2009 m. – meno vadovas, 1998–2005 m. vasaros muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ sumanytojas ir vadovas. Per jo vadovavimo laikotarpį KVMT repertuaras pasipildė ne tik operetėmis, miuziklais, operomis, bet ir oratorijomis, kantatomis, kitais stambiais koncertiniais kūriniais solistams, chorui ir orkestrui. Rengiant simfoninės muzikos programas, didesnės apimties kūriniams atlikti buvo pasitelkiami kviestiniai muzikantai. Iš tokios praplėstos sudėties KVMT orkestro išaugo Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, S. Domarko įkurtas 1993 m. Šis orkestras neretai talkindavo ir dirigento iniciatyva rengtame operos ir simfoninės muzikos vasaros festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ (1998–2020). 2019 m. švenčiant dirigento 80-metį, S. Domarkui pirmajam buvo įteiktos teatro garbės dirigento regalijos.
Vėlesniais metais teatro orkestrui vadovavo Ilmaras Haris Lapinis (Ilmārs Harijs Lapiņš, 2003–2009), Dainius Pavilionis (2010–2015), Vladimiras Ponkinas (2016), o nuo 2017 m. vyriausiuoju dirigentu tapo Tomas Ambrozaitis. Diriguojant spektakliams ir rengiant koncertines programas jam talkina dar trys su KVMT orkestru dirbantys dirigentai – Dmitrijus Zlotnikas (nuo 1996 m.), Giedrius Vaznys (nuo 2020 m.) ir Adrija Čepaitė (nuo 2024 m.). Pastaraisiais metais orkestras gerokai atsinaujino, profesiškai sustiprėjo, ėmėsi ambicingesnių simfoninių programų, kurias kasmet pristato publikai tradiciniuose sezono ir metų pradžios koncertuose minėdamas Tarptautinę muzikos dieną (spalio 1 d.) ir Klaipėdos sukilimo metines (sausio 15 d.).
KVMT simfoninio orkestro koncertiniame repertuare – ryškiausi klasikos šedevrai ir šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio kompozitorių muzika. Orkestras ne kartą įkvėpė naujiems sumanymams ir klaipėdiečius kompozitorius. Drauge su solistais kolektyvas pirmasis atliko Alvido Remesos Simfoniją Nr. 4 „Ecce Homo“ (1999), skirtą krikščionybės 2000 metų jubiliejui paminėti (įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė), kitas tris šio kompozitoriaus simfonijas ir Klaipėdos įkūrimo 770-mečiui skirtą oratoriją „Sakmė apie Mėmelburgą“ (2022), taip pat Vladimiro Konstantinovo stambios formos kūrinius: „Requiem Reborn“ sopranui, roko tenorui, chorui, simfoniniam orkestrui ir roko grupei (2006) bei multimedijinį projektą „Czechobalt – muzika be sienų“ (2009) su klarnetų kvartetu „Clarinet Factory“ (Čekija).
Nuo pat KVMT įkūrimo su teatro orkestru taip pat dirbo, spektaklių pastatymams vadovavo ir koncertams bei spektakliams dirigavo žymūs Lietuvos bei užsienio šalių kviestiniai dirigentai: Gintaras Rinkevičius, Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Jonas Aleksa, Vytautas Lukočius, Modestas Barkauskas, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Egidijus Miknius, Robertas Šervenikas, Davidas Geringas, Adrija Čepaitė, Dante Santiago Anzolini (Argentina – JAV), Andris Veismanis, Normunds Vaicis, Imantas Resnis (Latvija), Erki Pehkas (Estija), Martinas Lutzas (Vokietija), Josefas Wallnigas, Stefanas Soltészas (Austrija), Salvatore Cicero (Šveicarija), Sergiy Didok (Ukraina) ir daugelis kitų. Su orkestru koncertavo garsūs Lietuvos bei užsienio solistai ir kolektyvai, tarp jų – smuikininkai Ingrida Armonaitė, Ingrida Rupaitė, Vilhelmas Čepinskis, Maksimas Fedotovas (Rusija), Lina Marija Songailė, lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera (Italija), fleitininkas Lukaszas Długoszas (Lenkija), vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, akordeonininkas Tadas Motiečius, dainininkai Michailas Svetlovas (JAV), Almas Švilpa, Sandra Janušaitė, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Oscar Marín (Ispanija), Violeta Urmana ir Alfredo Nigro (Italija), Tarasas Shtonda, Olena Arbuzova, Valeriia Tulis (Ukraina), Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Valstybinis choras „Vilnius“, Vilniaus savivaldybės mišrus choras „Jauna muzika“, Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupė. Orkestras gastroliavo Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.
