38-ąjį sezoną netrukus pradėsiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia leistis į naujas ir pamėgtas keliones

Istorinis įvykis: vienas naujausių ir moderniausių Europoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato pirmąją premjerą naujame pastate. Muzikinis teatras Klaipėdoje įvairiomis formomis veikia daugiau nei du šimtmečius, tačiau tik šių metų pavasarį duris atvėrė specialiai šiai meno įstaigai pastatyti rūmai. 38-ąjį sezoną spalio 4 d. simboliškai pradės Philipo Glasso opera „Kelionė“ (The Voyage), visam sezonui užduosianti toną kartu su mumis leistis į keliones meninių atradimų keliais. Šiame sezone žadama daugybė siurprizų, publikos pamėgtų spektaklių ir netikėtų reginių. Naujuose rūmuose kiekvienas spektaklis sužimba naujai bei sužadina išskirtinį publikos dėmesį. Norite pasijusti meno Kolumbu? Verta atvykti, išbandyti, išjausti…

Daugybė pirmų kartų

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, didžiausia profesionalaus scenos meno įstaiga Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje, 2024 m. balandžio 20 d. įsikėlė į naujuosius teatro rūmus. Pastato atidarymas tapo ypatingu įvykiu visos Lietuvos muzikinio teatro istorijoje – duris atvėrė pirmas teatras, pastatytas šaliai atgavus nepriklausomybę. Čia kuriantys menininkai aprūpinti modernia mechanikos, apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga, tad netrūksta smalsuolių norinčių visa tai išvysti ir įsitikinti, kad šioje išskirtinėje erdvėje gimsta neeiliniai pastatymai. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia teatro rengiamos ekskursijos.

2024–2025 m. 38-asis teatro sezonas prasidės premjera (spalio 4, 5, 6 d.) – pirmą kartą Lietuvoje statoma vieno žymiausių nūdienos amerikiečių kompozitorių Philipo Glasso opera „Kelionė“. Šios unikalios premjeros režisierių ir jo suburtą statytojų komandą buvo nuspręsta atrinkti konkurso keliu, atveriant teatrą plačiai pasaulio menininkų bendruomenei bei suteikiant jiems galimybę savo kūrybinį sumanymą realizuoti būtent Klaipėdoje. Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo: buvo gautos net 43 paraiškos iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Meksikos, Ispanijos ir kt. Konkurso nugalėtojais tapo režisierė Chiara Osella iš Italijos ir jos suburta jaunų italų menininkų grupė: Carlo Massari (režisūra, choreografija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumų dizainas).

Vadovauti operos „Kelionė“ pastatymo muzikinei daliai buvo pakviestas Dante Santiago Anzolini, sugrįžtantis į pasikeitusį, išgražėjusį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą lygiai po trisdešimties metų. Šis ypatingu įvairiapusiškumu ir erudicija pasižymintis muzikas – dirigentas, pianistas, kompozitorius ir aranžuotojas – Klaipėdoje tapo gyvąja legenda po to, kai besibaigiant 1994-iesiems jaunas argentiniečių dirigentas, dar tik pradedantis karjerą Europoje, KVMT pastatė G. Verdi „Traviatą“. Net prabėgus keliems dešimtmečiams, Klaipėdoje vis dar sklando kalbos apie šį neeilinį įvykį ir stebuklą su teatro kolektyvu sukūrusį dirigentą. Per tris dešimtmečius D. Anzolini pelnė tarptautinį pripažinimą išskirtinėmis vėlyvojo romantizmo ir šiuolaikinės muzikos interpretacijomis, o jo koncertinių gastrolių ir sceninių pastatymų maršrutai driekiasi per visą Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Ameriką ir Pietų Afriką. Ypatinga kūrybinė draugystė dirigentą sieja su amerikiečių kompozitoriumi Philipu Glassu: jis yra dirigavęs ne vienos jo operos pastatymui, įskaitant „Baltojo varno“ premjerą Lisabonoje (1998) ir „Satjagrahos“ premjerą „Metropolitan Opera“ Niujorke (2008), su orkestrais atlikęs dvi jo simfonijas.

Vienu įtakingiausių mūsų laikų kompozitoriumi tituluojamas 86-erių Ph. Glassas (g. 1937 Baltimorėje, JAV) sukūrė 25 operas, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo nei atlikta, nei statyta. Trijų veiksmų opera „Kelionė” (The Voyage) buvo sukurta Niujorko „Metropolitan Opera“ užsakymu 500-osioms Amerikos atradimo metinėms pažymėti. Už šią operą kompozitorius gavo didžiausią honorarą operos istorijoje po G. Verdi „Aidos“, kuris sudarė 325000 JAV dolerių. Operos pasaulinė premjera įvyko 1992 m. spalio 12 d. (Amerikos atradimo dieną) Niujorko „Metropolitan Operoje“, europinė premjera – 2002 m. spalio 6 d. Linzo valstybinėje operoje (Austrija). „Kelionės“ libretą anglų, lotynų ir ispanų kalba parašė Davidas Henry Hwangas, remdamasis paties kompozitoriaus sukurta istorija.

Pasak kompozitoriaus, operos „Kelionė“ siužetas alegoriškai pasakoja „apie atradimus ir atradėjus – tuos bebaimius žmones, kurie nuo pat žmonijos istorijos pradžios savo noru ir be jokio apgailestavimo palikdavo jiems pažįstamą, saugų pasaulį, beatodairiškai nerdami nežinomybėn pasitikti savo ateities“. Ši istorija atliepia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją.

„Teatras daug metų klajojo, ieškodamas savo tapatybės, keisdamas pavadinimus ir gyvavimo formas, įsikurdamas įvairiose erdvėse, be savo veiklai tinkamo pastato, ir gyvuodamas tik idėjos vedinų žmonių dėka. Ph. Glasso opera „Kelionė” yra veikalas, vertai galintis atvesti Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą į naująjį kelionės etapą – gyvavimą naujuose teatro rūmuose“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė.

Į sceną grįžta publikos pamilti herojai

Spalio 11, 12 d. salėje „Jūra“ pristatomas „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanotas choreografo Martyno Rimeikio pastatytas Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ – tikras publikos numylėtinis. Spalio 26 d. „Jūros“ salėje vėl „sudygs“ švedų choreografo Alexanderio Ekmano „Kaktusai“– didžiulio susidomėjimo sulaukęs, pirmą kartą Baltijos šalyse pastatytas šokio spektaklis, drauge su dviem Roberto Bondaros miniatiūromis rodomas šiuolaikinio baleto vakare „Sapnai ir kaktusai“.

Spalio 18 d. salės „Jūra“ sceną užlies vanduo. Vardan šio reginio į pajūrį plūsta gerbėjai iš atokiausių šalies kampelių. Žiūrovai tądien pasiners į jautrų Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptiką pagal Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“. Abu spektakliai publiką užburia išraiškingu šokiu, gilia dramaturgija, o „Stabat Mater“ įspūdį dar sustiprina KVMT simfoninio orkestro styginių grupės gyvai atliekama muzika ir solisčių balsai. Tuo tarpu „Šventojo pavasario“ interpretacija išsiskiria tarsi iš dangaus pasipilančiu vandeniu, kuris kelia daug iššūkių teatro pastatymų tarnybai, tačiau yra labai mėgstamas žiūrovų. „Edwardui Clugui pavyko beveik neįmanomas dalykas – nauja ir prasminga Stravinskio „Šventojo pavasario“ interpretacija,“ rašė žurnalo „Dance Europe“ apžvalgininkė Maggie Foyer po spektaklio premjeros Maribore 2012 metais.

Spalio 17-ąją į sceną grįžta romantiškoji Antoníno Dvořáko opera „Undinė“, spalio 25 d. Pasaulinę operos dieną spalio 25-ąją švęsime su Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ herojais. Lapkričio 8 d. publikos lauks į naująją sceną po kelerių metų pertraukos sugrįžtanti vienintelė Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“. Juoko ir komiškų situacijų netrūks Gaetano Donizetti komiškoje operoje „Pulko duktė“. Iššūkiu balsams bei atgaiva ausims garsėjančios operos gerbėjai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre laukiami spalio 19 d. ir gruodžio 5 d.

Daugybė spektaklių vaikams

Atsinaujinęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras labai laukia jaunųjų žiūrovų! Pasinerti į muzikinę kelionę kviečia edukacinė programa „LOL (Linksmasis orkestro laivas)“, kurioje vaikus žaisminga forma supažindinsime su orkestre skambančiais muzikos instrumentais. Pirmasis šio sezono laivas išplaukia spalio 25 d. Nevėluokite!

Lapkričio 17 d. smagia dovana mažiesiems žiūrovams taps choreografės Aušros Krasauskaitės ir kompozitoriaus Kristijono Lučinsko šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“. Vienu iš naujausių spektaklių vaikams – Jurgio Gaižausko operos vaikams „Buratinas“ kamerine versija mažieji žiūrovai mėgausis spalio 20 d. ir net kelis kartus gruodį.

Antano Kučinsko ir Daivos Čepauskaitės operų vaikams trilogijos spektakliai mylimi ne tik vaikų, bet ir su šiais herojais užaugusių jų tėvelių. Spalio 13 d. ir gruodžio 8 d. dainuosime su „Žvaigždžių operos“ herojais, o lapkričio 10 d. juoksimės su „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią spektaklį vaikams apdovanotos „Bulvinės pasakos“ veikėjais.

Lapkričio 9 ir 24 d. vaikams paseksime kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, režisierės Eglės Miškinytės ir libreto autoriaus Virgio Pupšio „Pasaką be pavadinimo“. Tai liūdėti neleisiantis muzikinis spektaklis vaikams apie vienybę ir tikrą draugystę.

Publikos mėgstamiausi

Rudens repertuaras neišvengiamai būtų blankesnis, jei į sceną nesugrįžtų populiarusis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ (gruodžio 7 d.) ir nemažiau gerbėjų turinti komiška istorija iš vienuolių gyvenimo Dano Goggino miuzikle „Šounuolynas“ (spalio 27 d.). Primename, kad šių spektaklių bilietai dingsta greičiausiai, tad būtina suskubti!

Didžiulio populiarumo nuo pat premjeros lydima ir Gaetano Donizetti komiškos operos kamerinė versija „Meilės eliksyras“. Tikros aistros ir tarpusavio santykių peripetijos, „stogą raunančios“ gruziniškos vestuvės, ryškios spalvos ir daug meilės. Šioje karštų jausmų puotoje esate laukiami gruodžio 11 d.

Rudens vakarais vyks ir tradiciniai, tačiau netradicinio formato kamerinės muzikos koncertai, rengiami didžiosios salės „Jūra“ scenoje: orkestro solistų koncertas „Tolimosios žemės ilgesys“ (spalio 30 d.) ir vokalinės muzikos koncertas „Moterų dainos“ (lapkričio 23 d.).

Pasitikime šventes kartu

Lapkričio 29, 30 ir gruodžio 1 d. publikos laukia šokio spektaklio „Legenda“ premjera, kurią ruošia žinomi kūrėjai: choreografas iš Slovėnijos, KVMT baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas, kompozitorius Antanas Jasenka, muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, dirigentė Adrija Čepaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, grimo dailininkė Aira Braždienė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Gruodžio 20, 21 ir 28 d. pristatomas teatralizuotas muzikinis reviu „Sapnai apie Brodvėjų“, kuriame skambės visiems gerai žinomų miuziklų ištraukos, apjungtos įkvepiančios siužeto linijos. Kiekvienas aktorius, dainininkas, šokėjas kasdien susiduria su įvairiais tikslais ir uždaviniais, tačiau pagrindinis visų mūsų tikslas – pranokti save.
Gyvenimo malonumus šlovinantys Jacques’o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ herojai, pasiruošę publiką nuteikti linksmai pasitinkant Kalėdas ar Naujuosius metus: linksmybės sceną užlies gruodžio 22, 27 ir 31 dienomis.

KVMT inf.