Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas pasauliniu hitu tapęs miuziklas „Mamma Mia!“. Tai – nepaprastai žmogiška istorija, gimusi iš legendinių grupės ABBA dainų tekstų ir vienos moters vizijos.
Leonard Charl Prinsloo, režisierius: „Mamma Mia!“ miuziklą žmonės pamilo todėl, kad jis yra kupinas gyvenimo džiaugsmo. Ši muzika įkvepia gyventi“.
„Mamma Mia!“ prasidėjo nuo britų prodiuserės Judy Craymer vizijos. Būdama prisiekusi legendinės Švedijos popmuzikos grupės gerbėja J. Craymer sumanė populiarių dainų pagrindu sukurti miuziklą. „Aš tiesiog pajutau, kad ABBA dainos pasakoja istoriją. Jose jautėsi kasdienis gyvenimas“, – sakė ji.
ABBA pasaulį užkariavo 1974 metais laimėjusi „Eurovizijos“ dainų konkursą (grupės nariai: Agnetha Fältskog, Bjorn Ulvaeus, Benny Andersson, Anni-Frid Lyngstad). Pardavę per 300 milijonų albumų bei singlų grupė davė pradžią milijardo dolerių vertės „Mamma Mia!“ franšizei. Muzikine šio miuziklo medžiaga tapo Benny Anderssono ir Björno Ulvaeuso hitai: „Super Trouper“, „Dancing Queen“, „Take a Chance on Me“, „Thank You for the Music“, „Money, Money, Money“ ir, žinoma, „Mamma Mia“.
Dainų autoriai ne iš karto sutiko bendradarbiauti kuriant muziką sceniniam miuziklo pastatymui. „Maniau, kad ABBA yra mirusi, pamiršta, kaip ir daugybė kitų tos eros grupių. Devintajame dešimtmetyje į ABBA buvo žiūrima labai nepalankiai“, – sakė B. Ulvaeus. J. Craymer prisiminė, kad Benny ir Bjorną teko ilgai įtikinėti: „Jie nebelaikė savęs popmuzikos žvaigždėmis ir buvo palikę ABBA praeityje. Grupei iširus visi buvo įsitikinę, kad jų dainų jau niekas neklausys“.
Libretą miuziklui J. Craymer užsakymu parašė britų dramaturgė, kino ir televizijos scenaristė Catherine Johnson. „Buvau visiškai nežinoma ir neturėjau pinigų, tad tikrai nebuvo taip, kad lankyčiausi pas garsius rašytojus ir režisierius. Tuo metu galėjau apmokėti rašytojos kelionę traukiniu iš Bristolio, o likusių pinigų mums užteko tik sumuštiniui ir bokalui alaus“, – apie kūrybos pradžią pasakojo J. Craymer.
„Mamma Mia!“ spektaklis kalba apie moterų galią, saviraiškos laisvę ir žmogiškas silpnybes. ABBA dainų tekstai – be galo atviri, jautrūs, reflektuojantys žmogiškąsias patirtis: laiko tėkmę, įsimylėjimą, santuoką, motinystę, praradimo jausmą, santykių lūžius ir t. t. Ankstyvosios, jaunatviškesnės dainos apie įsimylėjimą, pavyzdžiui, „Honey, Honey“, bei vėlesnės dainos apie blėstančią meilę įkvėpė istoriją apie dvi moterų kartas. „Aš pati viena auginu du vaikus, todėl žinojau, kad noriu rašyti apie vienišą motiną ir jos dukrą“, – sakė scenarijaus autorė C. Johnson.
Miuziklo premjera įvyko 1999 m. princo Edvardo teatre Londono Vest Ende. Vėliau ši istorija įgavo naują kūną – iš spektaklio virto ekranizuota komedija. 2008 metais pasirodė „Mamma Mia!“ filmas, kuriame vaidino aukščiausio lygio aktorių ansamblis: Meryl Streep, Pierce Brosnan, Colin Firth, Stellan Skarsgård, Amanda Seyfried, Christine Baranski. „Mamma Mia!“ sėkmė viršijo visus lūkesčius. Pasauliniu hitu tapęs miuziklas sužavėjo per 70 milijonų žmonių visame pasaulyje. Filmas „Mamma Mia!“ pelnė „Auksinio gaublio“, „Grammy“ ir BAFTA nominacijas. Tai yra ilgiausiai rodomas visų laikų „jukebox“ miuziklas.
APIE IDĖJOS AUTORĘ
„Mamma Mia!“ miuziklo kūrėja ir prodiuserė Judy Craymer prodiusavo 50 šio miuziklo pastatymų 16 kalbų daugiau nei 440 miestų visame pasaulyje. Praėjus dešimčiai metų po to, kai filmas „Mamma Mia!“ uždirbo daugiau nei 600 mln. dolerių, J. Craymer prodiusavo antrą originalų ABBA dainomis paremtą muzikinį filmą „Mamma Mia! Štai ir mes“. Šio filmo premjera įvyko 2018 metais ir jis tapo sėkmingiausiu visų laikų gyvo veiksmo miuziklo tęsiniu, uždirbusiu beveik 400 mln. dolerių.
2002 m. J. Craymer gavo „Metų moters“ apdovanojimą už tarptautinę „Mamma Mia!“ sėkmę. 2007 m. Karalienės gimtadienio proga ji buvo pagerbta Britanijos imperijos ordinu už nuopelnus muzikos industrijai. 2008 metais prodiuserė gavo „Women in Film ITV“ metų pasiekimo apdovanojimą, taip pat buvo nominuota BAFTA „Carl Foreman“ apdovanojimui.
Idėjos autorė – Judy Craymer
Libreto autorė – Catherine Johnson
Muzika – Benny Andersson ir Bjorn Ulvaeus
Miuziklo dainuojamųjų tekstų vertimas į lietuvių kalbą – Virginijus Pupšys
Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas.
Generalinis rėmėjas
SIUŽETAS
1 veiksmas
Sofija ruošiasi vienai svarbiausių savo gyvenimo dienų – vestuvėms. Tačiau išvakarėse jos ramybę sudrumsčia netikėtai rastas mamos jaunystės dienoraštis. Iš smalsumo jį perskaičiusi, Sofija sužino tai, kas apverčia jos pasaulį: jos tėčiu gali būti vienas iš trijų vyrų.
Sofija su savo geriausiomis draugėmis Ali ir Liza pasidalina paslaptimi – norėdama išsiaiškinti, kas yra jos tikrasis tėtis, savo mamos Donos vardu ji paslapčia į vestuves pakvietė tris nepažįstamus vyrus. Sofija tiki, kad pamačiusi juos, pati atpažins savo tėtį.
Tuo metu saloje – šventinis šurmulys. Į salą atvyksta Donos jaunystės draugės Rouzė ir Tania. Prisiminimų ir lengvos nostalgijos kupinas susitikimas kuria džiaugsmingą, nerūpestingą nuotaiką.
Netrukus saloje pasirodo ir trys vyrai – Semas, Haris ir Bilas. Jie nežino tikrosios kvietimo priežasties, tačiau kiekvieną jų čia atveda smalsumas ir praeities jausmai Donai. Sofija slapta susitinka su kiekvienu ir prašo išlaikyti paslaptį – jų atvykimas mamai turįs būti staigmena. Tačiau planas ima byrėti, kai Dona netikėtai su vyrais susiduria. Praeitis, kurią ji bandė palikti užnugaryje, staiga sugrįžta visu svoriu.
Tuo tarpu Rouzė ir Tania neleidžia nuotaikai aptemti – ruošdamos mergvakarį jos prisimena savo jaunystę ir atgaivina legendinį muzikinį trio „Dona ir Dynamos“. Muzika, juokas ir laisvės dvasia trumpam nustelbia visus rūpesčius.
Blaškoma abejonių Sofija stengiasi geriau pažinti Semą, Harį ir Bilą. Pokalbiuose su jais atsiskleidžia, kad kiekvienas turėjo ypatingą ryšį su Dona. Nors tiesa lieka neaiški, kiekvienas širdyje patiki, kad yra Sofijos tėtis, ir trokšta palydėti ją prie altoriaus.
2 veiksmas
Artėjant vestuvėms Sofiją kamuoja jaudulys ir nerimas. Vietoje laukto džiaugsmo ją slegia nežinomybė, kuri kelia vis didesnę vidinę sumaištį. Įtampą dar labiau sustiprina konfliktas su mama. Tuo pat metu Doną užklumpa praeities jausmai: susidūrusi su Semu ji vėl išgyvena kadaise patirtą meilę ir neišspręstus santykius.
Galiausiai Sofija pasiryžta būti atvira su Skajumi ir jam prisipažįsta, kad į vestuves pakvietė tris galimus savo tėčius. Tarp sužadėtinių kyla įtampa, susvyruoja pasitikėjimas, suabejojama vestuvių prasme. Skajus ima manyti, kad didelė šventė Sofijai tėra būdas išsiaiškinti savo kilmę, tačiau ji tikina savo jausmų tikrumu ir viliasi bendros ateities.
Tuo metu Dona netikėtai sulaukia Hario vizito. Norėdamas prisidėti prie vestuvių jis įteikia dosnią dovaną. Šis gestas pažadina šiltus prisiminimus ir kadaise buvusį artumą, tačiau Dona nedrįsta nei priimti dovanos, nei leisti sau vėl pasiduoti jausmams.
Vestuvėms artėjant, Dona vis aiškiau suvokia, kad dukra jau suaugo ir netrukus paliks namus. Ji jaučia liūdesį ir baimę dėl besikeičiančio tarpusavio ryšio, bet dukters prašymas palydėti ją prie altoriaus tampa jautriu jų ryšio patvirtinimu.
Vestuvių dieną paslaptis pagaliau išaiškėja. Tačiau vietoje konflikto visi trys vyrai pasirenka būti Sofijos tečiais – tampa jos šeima.
Tai pakeičia ir pačią Sofiją. Ji supranta, kad nėra pasirengusi tokiam svarbiam žingsniui ir nusprendžia atidėti vestuves, pasirinkdama pažinti save ir pasaulį. Tuo tarpu Dona ir Semas ryžtasi suteikti vienas kitam antrą šansą. Įvyksta Donos ir Semo vestuvės.
